Pirmi du metai studijuojant informatiką Kauno Technologijos Universitete

Neapsigaukite, aš studijuoju Multimedijos Technologijas, tačiau straipsnio pavadinime miniu informatiką. Ir ne, tai ne klaida. Tiesiog, pirmi du metai visoms informatikos specializacijoms (bent jau KTU) yra vienodi ar bent labai panašūs. Aš kalbu apie šias studijų programas: informatiką, informacines sistemas, programų sistemas, informatikos inžineriją ir t.t.. Aišku, vienas kitas dalykas gali skirtis, pavyzdžiui modulių išdėstymas semestruose, ar kreditų skaičius konkretiems moduliams, bet daugiausiai informacijos tiks bet kuriai iš išvardintų programų.

Taigi, šiame straipsnyje papasakosiu apie studijų tvarką, apžvelgsiu kiekvieną modulį atskirai kurį turėjau, pateiksiu informaciją kaip sekėsi daugumai studentų mano kurse ir duosiu kažkiek patarimų tiems, kas galvoja studijuoti informatiką Kauno Technologijos Universitete.

 

Studijų tvarka

 

Šiuo metu studijuoju bakalauro laipsnį suteikiančias studijas, kurios trunka 4 metus, arba kitaip – 8 semestrus. Vieno semestro metu 4 mėnesiai būna skiriami intensyviam darbui (laboratoriniams darbams, praktiniams darbams, testams, koliokviumams, kontroliniams darbams, gyninams ir t.t.) bei 1 mėnesis to semestro sesijai (galutiniams atsiskaitymams, papildomiems perlaikymams ir egzaminams), todėl bendroje sumoje vienas semestras trunka 5 mėnesius. Vieno semestro metu mokomasi kelių atskirų dalykų (modulių), kurių bendra vertė turi būti 30 kreditų (kreditų skaičių semestrui nustato pati aukštoji mokykla atitinkamai studijų programai). KTU moduliai dažniausiai būna už 3 arba 6 kreditus, todėl vieno semestro metu dažniausiai yra mokomasi 5 arba 6 moduliai. Kiekvieno modulio paskaitos gali būti trijų tipų: teorinės paskaitos, laboratoriniai darbai ir praktiniai darbai. Kurių tipų paskaitas modulis turės priklauso nuo daug visokių veiksnių, kurių neaptarinėsiu. Taip pat, kiekvienas modulis turi įvairius iš anksto apibrėžtus atsiskaitymus, kuriuos galite sužinoti jau per pirmąją teorinę paskaitą.

Viską būtina atsiskaitinėti laiku (iki nustatytos datos tam konkrečiam darbui) ir teigiamui pažymiui (5 ar daugiau). Neatsiskaičius ko nors laiku, arba atsiskaičius neigiamui pažymiui būtina eiti į pakartotinį atsiskaitymą arba į artimiausią paskaitą ir atsiskaityti tą darbą per naują. Šiuo metu semestro metu vienam darbui leidžiamas vienas nemokamas pakartotinis atsiskaitymas, vėliau per sesiją būna dar vienas arba du pakartotiniai atsiskaitymai (vienas nemokamas ir vienas mokamas). Laiku neatsiskaityti darbai laikomi akademinėmis skolomis.

Semestro metu būtina atsiskaityti VISUS kiekvieno modulio darbus, be išimčių. Kitaip, kad ir dėl vieno visiškai nereikšmingo darbo gali būti viso modulio skola (kas kainuoja: modulio kreditų skaičius x vieno kredito kaina = suma, kurią reikės sumokėti norint perlaikyti visą modulį, o neperlaikinėti negalima). Jeigu yra modulio įskaita, bet egzaminas nėra išlaikomas, tuomet galima perlaikyti tik egzaminą neperlaikinėjant viso modulio (egzaminas eksternu su kita laida – 30 eurų).

Taip pat, semestro metu negalima prisidaryti akademinių modulių skolų už daugiau nei pusę semestro kreditų. Taigi, jei semestras yra sudarytas iš 30 kreditų, tai skolų negali būti už daugiau nei 15 kreditų. Tuomet, yra nutraukiamos studijos arba kartojamas visas kursas prarandant valstybės finansavimą.

 

1 semestras

 

Matematika 1 (6 kr.)

 

Tai modulis, kuris man atrodė, kad laužo standartus, nes ko tik mes per jį neveikėm.. Net begalybę iš begalybės padalindavom. Ar bet kokį skaičių iš 0. Šio modulio metu mokėmės matricas, išvestines, ribas, logoritmus ir vektorius. Matricas supratau geriausiai, nes jas mokėmės pačias pirmąsias ir joms buvo skirta pakankamai daug dėmesio, tačiau viskas kas sekė po jų buvo kosmosas. Tiesa, labai svarbus dalykas yra tas, kad daugumai šitas modulis buvo košmaras ir visi stengėsi jį tiesiog „praeiti“ ir pernelyg į nieką nesigilino. Tačiau vėliau pamačiau, kad dalykų kurių mokėmės daugiau ar mažiau prireikė per kai kurių kitų modulių laboratorinius darbus sekančiuose semestruose. Mano nuomone, šis modulis galėtų būti ir geresnis, nes medžiaga pateikiama per daug sudėtingai, paskaitų metu per daug skubama išspręsti visas užduotis net nepasigilinus, o kai mes paklausdavom kam reikalingas vienas ar kitas modulyje dėstomas dalykas, atsakymo visiškai nesulaukdavome ir dėstytoja dar pykdavo, kad mes „trukdom paskaitą“ su savo klausimais. Todėl, ką iš išvardintų dalykų galite, pasimokykite prieš studijas, nes taip bus šiek tiek lengviau.

 

Komunikavimo pagrindai (3 kr.)

 

Daugeliui šis modulis atrodė visiškai nereikalingas, tačiau po metų ar dviejų daugeliui prireikė žinių, kurias suteikė būtent šis modulis. Per komunikavimo pagrindus mokė kaip susikurti tinkamą CV ir kaip kalbėti prieš auditoriją (ar padaryti įdomią prezentaciją). Atsiskaityti buvo tikrai nesunku ir visi išėjo su gerais pažymiais, o gauta nauda: tvarkingas individualus CV pavyzdys, kurį kiekvienas individualiai aptarė su dėstytoja, sužinojo spragas, kaip galima būtų tobulinti, pakeisti ar pan. bei šiaip daug visokių patarimų kas liečia CV ar prezentacijas. Pažįstu kelis žmones, kurie gailisi, kad nelankė šių paskaitų, nes kai galiausiai prireikdavo pasidaryti CV, jie informacijos (nebūtinai patikimos) turėdavo ieškoti patys kur nors internete. Taip pat, per kelias teorines paskaitas buvo kviestiniai svečiai, kurie suteikdavo dar daugiau įdomios ar naudingos informacijos. Kas liečia atsiskaitymus, tai reikėjo pasidaryt CV, jį patobulinti pagal dėstytojos išsakytas pastabas bei už galutinį CV variantą buvo rašomas pažymys. Kitas atsiskaitymas buvo prezentacija prieš auditoriją pagal duotą (ar pasirinktą) temą, tai reikėjo padaryti grupelėmis po 2-5 žmones. Neatsimenu ar buvo daugiau kas nors. Lengvas ir įdomus modulis, tačiau jei ketinate nelankyti paskaitų paskui nesigailėkite, kai jums bus sunku pasidaryti CV, dėl elementarių CV darymo taisyklių nežinojimo.

 

Skaitmeninės logikos pradmenys (6 kr.)

 

Viso semestro metu visiškai nesupratau ką mes darėm šio modulio paskaitų metu. Tiesiog kažką braižėm, kažką lyg ir su signalais veikėm. Dar į galvą įstrigo žodis „trigeriai“. Medžiaga buvo pateikta tikrai gan gerai, tik, kad aš nelabai susigaudžiau kas išvis vyksta ar kokia to modulio prasmė bendrame informatikos kontekste, bet tai galiausiai supratau per paskutines paskaitas, kuriose pagaliau pateikė realių pavyzdžių iš gyvenimo, pavyzdžiui, kalėdinių lempučių spalvų perjunginėjimas su signalais. O iki tol nelabai ką supratau, nors tikrai nuoširdžiai norėjau suprast, todėl dažnai prireikdavo kitų pagalbos ir skirti daug daugiau savo laiko darant laboratorinius darbus. Teorinių paskaitų beveik nelankiau, nes po kiekvienos tokios paskaitos išeidavau dar labiau suglumus ir dar mažiau supranti nei prieš tai. Tiesa, paskutinė teorinė paskaita prieš egzaminą (konsultacija) buvo tikrai labai naudinga, nes praktiškai parodė kaip spręsti uždavinį, kuris buvo egzamino metu bei pavyko susidaryti vaizdą kokių teorinių klausimų galima tikėtis. Laboratorinių darbų dėstytojas buvo labai geras, nes kiekvienos paskaitos pradžioje suprantamai paaiškindavo ir ant lentos nubraižydavo ką ir kaip reikia padaryti, tačiau man vistiek prireikdavo kitų pagalbos, nes man dar buvo šiek tiek sunku suprasti dalykus, kurių gyvenime nesu nei karto girdėjus.

 

Informacinės technologijos (6 kr.)

 

Tai buvo tikriausiai pats įdomiausias ir vienas iš lengviausių modulių viso semestro metu. Įdomiausias dėl to, kad laboratorinių paskaitų metu darėme labai įvairius darbus: pradedant Google dokumento ruošimu, baigiant puslapio kūrimu ar su programine įranga (Matchad) apskaičiuojant sudėtingus matematinius uždavinius. Taip pat, buvo darbas grupėmis, kurio metu reikėjo parengti prezentaciją, svetainę ir dokumentaciją duota tema, o temos iš kurių teko rinktis, buvo visai įdomios (mes darėme apie 3D spausdintuvus). Laboratorinių darbų dėstytojai buvo patys maloniausi ir fainiausi per visą mano studijų laikotarpį, nes paskaitų metu stengdavosi padėt, net kai tos pagalbos galbūt ir nereikėdavo, ar bent ką nors patardavo, taip pat buvo labai draugiški. Teorinės paskaitos vyko pas informatikos fakulteto prodekaną. Per jas dar kartą, daug nuosekliau nei mokykloje, supažindino su kompiuterio dalių sandara, failų tipais, operacinių sistemų tipais, saugumu, įvairių tipų skaičiais, elektroniniu parašu ir pan. Egzaminas iš šios teorinės medžiagos vyko žodžiu, teko papasakoti viską ką žinojom apie klausimą, kurį išsitraukdavom. Praktinės paskaitos buvo daugiausiai skaičių (dvejetainių, dešimtainių, šešioliktainių) konvertavimas iš vienų į kitus bei aritmetiniai veiksmai su jais. Tie kurie stoja į informatiką dažniausiai daugumą šių dalykų moka, tačiau modulis labiau skirtas suvienodint pažengusių ir visiškai nieko apie kompiuterius negirdėjusių studentų žinias, kad informatikos studijas tęstų jau kažką žinodami, o ne tuščia galva.

 

Programavimo įvadas (9 kr.)

 

Tai daugiausiai kreditų kainavęs modulis ir tikriausiai nebereikalo. Jei jau studijuoji KTU informatikos fakultete (nebūtinai pagal programų sistemų studijų programą), tai tu vistiek privalai mokėti programuoti, o pirmame semestre yra įgyjamos visos pagrindinės objektinio programavimo žinios. Kai aš buvau pirmakursė, mes mokėmės programuoti su C++ programavimo kalba, tačiau dabar tai yra atnaujinta ir naujai įstoję studentai mokosi C# programavimo kalbą. Pats modulis nepasikeitė kardinaliai, nes reikia išmokti vistiek tuos pačius dalykus, tik programavimo kalba su kuo reikia programuoti skiriasi. Yra pradedama iškart nuo klasių ir mokomasi toliau, todėl pagrindus (kintamuosius, patikrinimo sąlygas, ciklus, masyvus, funkcijas, klases) reiktų išmokt iki studijų. Antras patarimas – niekada neapleiskite šito modulio, nei vienam atsiskaitymui ir nevėluokite, nes per mažą laiko tarpą yra daromas didžiulis progresas ir jei turėsit spragų bus žiauriai sunku bandyt pasivyti. O jei jau taip atsitiks, kad atsiras spragų – jas reikia kuo greičiau likviduoti. Aš taip sakau todėl, kad čia yra pats lengviausias programavimo modulis, kuris bus, bet tuo pačiu jis pats svarbiausias, nes būtent čia yra visi pagrindai. Kituose semestruose programavimo bus ir bus daug sunkiau. Taip pat, atkreipkite dėmesį į dėstytojų išsakomus patarimus, nes kai kurie būna tikrai naudingi. Ir pabaigai, daugelis susidaro klaidingą nuomonę, kad programavimo juos kažkas išmokys. Taip tikrai nebus! Reikės mokytis pačiam, bet bus planas pagal kurį bus aišku ką būtent reikia išmokt bei atsiskaitymai su kuriais įgytos žinios bus patikrintos. Būtų geriausiai jei programavimas teiktų malonumą, nes kitaip šis modulis (ir tolimesni moduliai kuriuose bus programavimo) taps savotišku pragaru. Temos ką mokėmės: darbas su viena klase, objektai, darbas su dviem klasėmis, objektų rinkiniai, konstruktoriai, destruktoriai, duomenų atrinkimas, duomenų rikiavimas, teksto analizė ir apdorojimas, konteinerinės klasės, darbas su tekstiniais failais, dvimačiai (objektų) masyvai.

 

Apibendrinus pirmą semestrą

 

Po šio semestro iš informatikos fakulteto iškris didžiausia dalis studentų. Visada taip būna. Kad įsivaizduoti iškritimo mąstus skaičiais, galiu pasakyti, kad mūsų laikais įstojo 449 studentai, o po pirmo semestro iškrito apie 100-150. Daugeliui mokslai pasirodė per daug sunkūs arba ne jų nosiai. Kai kurie bandė užsidirbti ir studijas ignoravo, ko pasekoje visiškai nesusigaudė aplinkoj ir teko perstoti su kita laida arba visai mest. Ir tik vos keletas metė studijas supratę, kad čia yra ne jų specialybė. Todėl jei tikrai yra noro mokytis – mokykis, nes ateityje tikrai nebus lengviau. Čia yra turbūt pats lengviausias semestras per pirmus du metus. Kas liečia modulius, tai visiems problematiškiausi moduliai buvo matematika ir skaitmeninės logikos pradmenys, o programavimo įvadas tik tiems, kas nei mažiausia gyslele nemylėjo programavimo. Todėl jei reikės rinktis kam skirti daugiausiai dėmesio, komunikavimo pagrindus ir informacines technologijas dažnai galima tiesiog nustumti į šoną, nes iš šių dviejų modulių gerus pažymius gauti yra lengva. Taip pat, čia puikiai tinka pasakymas „vienas lauke ne karys“, todėl viską ką galite bandykite mokytis ir spręsti mažiausiai dviese, dalinkitės medžiaga ir informacija. Stipriausiai laikosi tie, kurie eina petis petin.

 

2 semestras

 

Filosofija (6 kr.)

 

Dėl šito modulio studentai pasiskirstė į dvi aiškias „stovyklas“. Vieni šį modulį mylėjo ir nepraleido nei vienos paskaitos bei domėjosi viskuo papildomai. O kiti priešingai – jo nekentė ir sakė, kad šis modulis yra šlamštas. Negaliu pasakyti ar jis buvo labai naudingas, bet gal kažkiek buvo. Su atsiskaitymais lengva: užtenka tik kartais ateit, ką nors paskaityt, susirinkt papildomų taškų, laiku atnešt namų darbus ir viskas, o ir už pavėlavimus lygtais nemažindavo pažymių. Egzaminas buvo absurdiškai lengvas, nes dėstytojas norėjo atostogų, todėl stengėsi, kad visi jį išlaikytų teigiamam balui (net ir tie, kurie visiškai nesimoko). Asmeniškai man, šis modulis patiko. Ateidavau gal į 2/3 paskaitų. Dėstytojas bandydavo filosofiškai analizuoti žmogų, jo gyvenimą, laiką, daiktus, pasaulį. Perpasakojo garsiausių filosofų mintis bei jas panagrinėdavo, bandydavo užvesti diskusiją. Dauguma tokių kalbų labai suglumindavo, bet tame ir buvo pats įdomumas. Po paskaitos dažnai su kitais aptarinėdavom paskaitos temą ir mėgindavom dar labiau pasigilinti, arba padiskutuoti įvairiais klausimais. Turbūt nauda ir slepiasi tame, kad priversdavo susimąstyti, pagalvoti ir diskutuoti su kitais, lavindavo protą, o ne šiaip atėjai, išklausei ir pamiršai.

 

Fizika 1 (6 kr.)

 

Buvo visas paskaitų komplektas: teorinės paskaitos, laboratoriniai darbai ir praktinės paskaitos. Medžiagos daug, o laiko mažai. Sunku susigaudyti visame tame. Per teorines paskaitas ką nors abstrakčiai papasakodavo, parodydavo, pakalbindavo auditoriją, kartais ir kokį prietaisą į auditoriją atitempdavo, kad parodyt kokį nors greitą eksperimentą. Praktinių paskaitų metu spręsdavome įvairius fizikinius uždavinius. Pradžioje paskaitos surašydavo visas reikalingas formules ant lentos, papasakodavo ką turėtume apskaičiuoti ir kur tai galbūt galima išvysti realiame pasaulyje. O toliau tiesiog spręsdavome uždavinius, daugiausiai su dėstytojos pagalba. Laboratorinių darbų metu eidavome į tam pritaikytas auditorijas, kuriose stovėdavo gal po 20-30 įvairių skirtingų prietaisų. Laboratorinius darbus darėme poromis, kad būtų lengviau ir visiems visada būtų darbo. Dėstytojas visada paskirdavo kuriai porai prie kurio prietaiso reikia dirbti. Prie jų mes atlikdavome nurodytas užduotis: ką nors pamatuodavome, pasverdavome, apskaičiuodavome ar pan. Darbo aprašymą visada gaudavome paskaitos pradžioje. Jame buvo surašyta teorinė medžiaga, pavyzdžiui, kuo naudingas tuo prietaisu paskaičiuotas koks nors dalykas. Tuomet beveik visada būdavo prietaiso schema su sužymėtomis dalimis ir aprašymas ką kuri daro ir kaip vadinasi. Tada darbo eiga – ką reikia spausti, koks eiliškumas, kokius rezultatus turime gauti ir ką turime skaičiuoti. Po tokios paskaitos reikdavo gauti dėstytojo parašą, kad darbą mes tikrai darėme ir gavome kažkokius tai rezultatus, šį parašą su visais skaičiavimais reikia saugoti iki semestro pabaigos. Atėjus į kitą paskaitą reikia būti pasidarius ataskaitą ir apsiginti, o tada jau galima sėsti prie visiškai kito prietaiso. Didžiausias modulio minusas buvo tas, kad VISKAS vykdavo vienu metu. Tiesiog tai nėra ką bet kurio studento galva galėtų išnešti (juk yra ir kitų modulių), bet dabar jau lygtais tai yra pakeista. Tikriausiai teorija dabar vedama pirmą semestro pusę kartu su praktinių darbų paskaitomis, o laboratoriniai darbai kitą semestro dalį, arba galbūt kažkaip paeiliui, vienas po kito. Modulis nors ir buvo sunkus, bet patiko dėl laboratorinių darbų, kurie buvo visai įdomūs.Viso modulio temos susijusios su elektra: elektrinių dydžio matavimas, matavimo paklaidos, dielektrikai, laidininkai ir t.t.

 

Kompiuterinė grafika (6 kr.)

 

Teorinių paskaitų medžiagos galima sakyt visiškai neatsimenu, nes skaidrės atrodė kaip maždaug patys pirmieji internetiniai puslapiai. Tragiškai. O dėstytojas kalbėjo žiauriai nuobodžiai ir lėtai, todėl į jas beveik niekada nėjau po pačių pirmųjų. Tačiau laboratorinius darbus atsimenu labai gerai. Dirbom su „Autodesk AutoCAD“ braižymo ir modeliavimo programa. Šiu paskaitų metu reikėjo perbraižyti brėžinį ar permodeliuoti figūrą nuo darbo užduoties, kuri buvo pateikta ant lapo į AutoCAD programą. Buvo vienas ar du laboratoriniai darbai, kurie buvo laisva forma, tačiau reikėjo įvykdyti jam keliamus reikalavimus (kiek šviesų scenoje ar pan.). Atėjus pačią pirmą paskaitą buvo sunku susigaudyti, todėl paskaitos metu įsijungiau youtube pamoką, kurioje parodė visus šios programos pagrindus, na ir tuomet supratau, kad viskas yra labai paprasta, todėl ėmiausi darbo. Visi laboratoriniai darbai iš pradžių atrodydavo sunkūs, tačiau pasižiūrėjus atitinkamą youtube pamoką viskas iškart pasidarydavo supranta ir lengva. Žinoma, buvo ir keli sunkūs dalykai, pavyzdžiui, kažkur neatitaikydavau linijos ir kažkas kitas nesueidavo į savo vietas, todėl tekdavo kažką perdaryt. Arba kažkurį kartą, gerą pusvalandį bandžiau uždėti „wedge“ ant figūros viršaus taip, kad sutaptų visos reikiamos linijos ir kažkas tiesiog labai stipriai „buginosi“. Taip pat, esu girdėjus gandų, kad kažkam teko visa tai ant popieriaus braižyt… Per paskutinį laboratorinį darbą reikėjo „suprogramuoti grafiką“, pasinaudojant C# ar kita programavimo kalba. Medžiaga kaip tai padaryti su viena ar kita kalba buvo pateikta dėstytojų, kas yra labai gerai, nes internete tokius dalykus būtų daug sunkiau susirast nei tai ką darėm per ankstesnius laboratorinius darbus.

 

Matematika 2 (6 kr.)

 

Integralai. Integralai. Daugiau neturiu ką pasakyti. Oi tie integralai.. Nu gerai, turiu ką pasakyti. Beveik viskas kas buvo – integralai. Visokie metodai, taisyklės, būdai kaip skaičiuoti, įvairūs sudėtingumo lygiai ir pan. Viskas kas liečia integralus. Kažkoks tamsus miškas. O nauda kur? Nėra naudos. Neįsivaizduoju kur galėtume tai pritaikyti. Dėstytojos bandėm klaust kokia šio modulio prasmė, tai sulaukėm gan šmaikštaus atsakymo „kad neturėtumėt matematika 2 skolos“.  Net jei negali atsakyti kam MUMS reikia šito modulio, tai mes vistiek laukėme atsakymo, kur apskritai pasaulyje tai būtų galima pritaikyti ir tikrai nuvylė kai dėstytoja nesiteikė atsakyti į klausimą. Modulio metu turėjome namų darbus ir rašėme du testus prie kompiuterių, aišku viską spręsdami ant lapo. Modulis sunkus, nesuprantamas ir betikslis.

 

Objektinis programavimas (6 kr.)

 

Tęsėme tai ką pradėjome programavimo įvado modulyje, tik šį kartą viską darėme su grafine vartotojo sąsaja (GUI). Daugiausiai mokėmės sąrašus (vienkrypčius, dvikrypčius, medžius ir t.t.), dar vektorius, rikiavimą, duomenų atrinkimą, konstruktorius, destruktorius ir t.t.. Kadangi daug pastangų į programavimą įdėjau pirmąjame semestre, tai šįkart bent jau man nebuvo taip sunku. Medžiaga buvo pateikiama aiškiai, suprantamai. O ir šiaip visai fainai, kai prasimokius pusmetį jau sugebam sukurti normaliai atrodančias programas. Todėl dažnai dar papildomai kurdavau visokių programėlių, pavyzdžiui, paskaičiuot vieno žaidimo keletą dalykų, arba atminties lavinimui skirtą programą ar pan. Nepatiko tik tai, kad GUI darėm su C++, nes GUI daryti daug patogiau naudojant C# (tai aš irgi išmėginau). Bet turbūt dabar taip ar taip jau C# yra naudojamas KTU, tai tikriausiai šios problemos kaip ir nebelieka.

 

Apibendrinus antrą semestrą

 

Sutrumpintai: buvo fainiau, bet taip pat ir buvo sunkiau. Pilna istorija: visiems buvo daug vargo dėl fizikos ir matematikos, nes šie du moduliai turėjo tiek daug paskaitų ir atsiskaitymų, kad užgoždavo visas kitas paskaitas ir vistiek buvo nesuprantami. Filosofiją galima lengvai atsiskaityti, nesvarbu labai lankai ar tik retkarčiais. Į kompiuterinės grafikos tik laboratorinius darbus verta susitelkti. O objektinis programavimas nebus sunkus tik tiems, kas sąžiningai mokėsi programavimo pirmame semestre.

 

3 semestras

 

Anglų kalba (C1 lygiu) (6 kr.)

 

Modulis dvejopas. Vieniems pavertė, kitiems nebuvo visiškai jokios naudos iš jo. Tai tikriausiai priklauso nuo dėstytojos. Jeigu galite pasiklausinėkit vyresnių kursiokų apie dėstytojas, kuri gerai veda paskaitas, o kuri nelabai. Man pasisekė ir turėjau gerą dėstytoją, kuri iškart per pirmą paskaitą visų klausė ko tikimės iš modulio. Viso semestro metu mokėmės įvairių su specialybę susijusių terminų, frazių, viešojo kalbėjimo ir t.t. Iš modulio buvo šiek tiek naudos, bet nepasakyčiau, kad daug. Modulio tikslas buvo pakelti anglų kalbos žinias iki c1 lygio, tačiau kaip likau su b2 taip likau. Daugiausiai naudos buvo turbūt tame, kad atsiskaitymams galėjome patys rinktis knygas (ar mokslinius straipsnius), papildomai domėtis savo sritimi anglų kalba, bei apie tai papasakoti dėstytojai ar kitiems. Aš skaičiau knygas apie tinklalapių kūrimą ir filmų kūrimą. Ypač daug sužinojau apie filmų kūrimo procesą, kodėl kas yra daroma ir kaip daroma. Ir atsiskaityt iš to kas man buvo įdomu nebuvo sunku.

 

Diskrečiosios struktūros (6 kr.)

 

Labai įdomūs modulis. Veiksmai su skaičių aibėmis, įvairūs algoritmai, duomenų šifravimas. Daugiausiai buvo visokie algoritmai, kaip jie veikia, kodėl tokie yra, kuo kuris naudingas. Pavyzdžiui, kaip praeiti pro kelis taškus žemėlapyje nekartojant tų pačių taškų ir praeinant trumpiausiu keliu. Arba kaip efektyviausiai ir greičiausiai rasti kelią iš taško A į tašką B, net jei reikia papildomai įvertinant tarpinių taškų „svorius“ (na, galima įsivaizduot kaip kamščius arba tuščias gatves mieste). Visi šitie dalykai net panaudotini realiame gyvenime (nors jau kas susiję su žemėlapiais beveik viską padaro google…), arba žaidimų kūrime, arba dar kur nors. Tai naudos tikrai buvo. Iš atsiskaitymų buvo 3 ar 4 testai. Pirmasis – veiksmai su aibėmis, kurį greit ir be problemų atsiskaitėm. Du testai iš algoritmų, grafų ir panašiai. Ir jei dar buvo koks nors papildomas, tai jau nebeatsimenu. Taip pat, kursinis / namų darbas, per kurį Matlab programos pagalba reikėjo įgyvendinti kurį nors algoritmą nurodytai užduočiai atlikti. Galima buvo naudotis Matlab’o skriptinimo kalba, arba C (o gal C++) programavimo kalba. Bendrai įvertinus modulis patiko, nebuvo sunkus tiems, kas turėjo galvą ant pečių, bei buvo naudingas. Tik su egzaminu buvo žiauru, kurio laukiau nuo 9 ryto iki 6 vakaro, nes kažkaip egzaminavo iš karto kelias grupes, bet vienu metu galėjo rašyt tik ~10-15 studentų ir kvietė po vieną naują kai kas nors parašęs išeidavo. Taigi, kai laikysit egzaminą pasiimkit ir maisto, nes tikrai išalksit kol jo lauksit. Egzaminui klausimai bus pateikti iš anksto, todėl bus aišku ką reikia išmokti iki egzamino (aišku atsakymus irgi reikės patiems susirasti).

 

Duomenų struktūrų pagrindai (6 kr.)

 

Turėjome mokytis programuoti su Java programavimo kalba. Tačiau visiška nesąmonė buvo tada kai nežinant reikalavimų turėjome patys sau susigalvoti laboratorinių darbų užduotis! Na, arba tie reikalavimai buvo kažkaip labai stipriai paslėpti nuo studentų, kad niekas nieko nežinojo ką reikia daryti, o tuo labiau kaip. Dėl pačios temos išsirinkimo gal mažiau bėdų, bet atspėt laboratorinio darbo reikalavimus? Kas per nesąmonė? Pirmas laboratorinis darbas buvo aiškus, nes buvo viskas pateikta ką reikia daryti, nes jis buvo skirtas susipažinimui su Javos sintakse, tačiau kiti… aš nesuprantu ką mes ten turėjome veikt. Viskas užsibaigė tuo, kad vienas padarė, kiti pervadino kintamuosius ir visi atsiskaitė su tuo pačiu darbu… Spėju modulis po semestro sulaukė daug neigiamų atsiliepimų modulių vertinimo apklausoje, todėl galbūt dabar jau yra šiek tiek pataisytas, o jeigu ne tai tada mėginkite lankyti paskaitas ir tardyti dėstytojus ką reikia padaryti, nes kitaip patys neišsiaiškinsit tų darbų reikalavimų.

 

Fizika 2 (6 kr.)

 

Visas principas lygiai toks pats kaip ir per Fizika 1 modulį. Atėjus į pačią pirmą paskaitą modulio koordinatorė mums papasakojo, kad po Fizika 1 sulaukė labai daug skundų, todėl nuo dabar yra keičiama vedimo tvarka. Taigi, pusę semestro mokėmės teorinę medžiagą bei spręsdavome praktinius uždavinius per praktikos paskaitas. Kitą semestro dalį buvo laboratoriniai darbai. Šiuo metu tikriausiai ir Fizika 1 vedimo forma yra pakeista, nors lygtais kažką girdėjau, kad informatikams iš viso nebėra dviejų fizikų modulių. Pro tip: jeigu kažkas nepatinka – skųskitės, nes į tai yra visada atsižvelgiama ir studijų kokybė gerinama, iš patirties sakau. Šio modulio metu mokėmės apie šviesą: bangas, spektrus, fotoefektas, lazeriai ir t.t.. Daugumai šis modulis buvo daug įdomesnis nei Fizika 1 modulis. Laboratoriniai darbai buvo žiauriai įdomūs, tačiau praktinė ir teorinė dalys sunkios, nes reikia daug medžiagos tiesiog iškalt.

 

Taikomoji matematika (6 kr.)

 

Turėjau labai prastą dėstytoją. Jis pusę paskaitos nesusiorientuodavo aplinkoje, blaškydavosi, nesugebėdavo paaiškinti kam kuri formulė reikalinga, na ir aišku, kai jau beveik pertrauka, tai prisimena, kad reikia pravest paskaitą, tai laikydavo pusę ilgosios pertraukos (pusvalandį). Galiausiai po kelių tokių nervinančių bairių nustojau lankyt jo paskaitas. Gale semestro dar sugebėjo padaryt tokią nesąmonę, kai žadėjo daryti dviejų dalykų du perrašymus, o padarė tik vieną, prieš tai visiškai neįspėjęs, į kurį niekas neatėjo, nes niekas nežinojo. Laiškus taip pat ignoruodavo, nebent siunti mažiausiai 5 laiškus iš eilės. Vos ne vos atsiskaičiau jo darbus ir pamiršau visam laikui. Kiti žmonės turėjo geresnius dėstytojus, tačiau modulis vistiek jų nežavėjo. Iš darbų pusės, tai berots turėjome mokėti naudotis Machad ar Matlab programa ir apskaičiuoti dalykus naudojantis ta, ar tomis programomis, o ant lapo reikėjo mokėti spręsti eilutes, gal dar kažką. Niekas nenukentėtų jei informatikos specializacijose šio modulio ir nebūtų, nes mes iki šiol tai ko mokėmės niekur nepanaudojam, o jei kada ir rastume kur tai panaudot, tai pritaikyti formules manau visi mokėtų.

 

Apibendrinus trečią semestrą

 

Labai daug nesąmonių semestro metu. Patiko ir buvo naudingas tik vienas modulis iš penkių – diskrečiosios struktūros. Anglų kalba buvo dalinai naudinga, nes teko labiau pasigilinti į dalykus, kurie man buvo įdomūs, išmokau daug naujų žodžių. Fizika buvo visai įdomi dėl savo laboratorinių darbų, o teorinė dalis, tiesiog sunki, kurią reikia kalti, kalti ir dar kartą kalti. Likę du- nebekomentuosiu, nes išsiliejau tam skirtose pastraipose. Daug kam šitas semestras buvo kirvis, nes turint tik 1-2 (kai kuriems nei vieno) įdomų modulį yra labai stipriai demotyvuojama ką nors daryti ar stengtis.

 

4 semestras

 

Duomenų bazės ir informacinės sistemos (6 kr.)

 

Teorinės paskaitos – nieko vertos, o laboratoriniai darbai – labai naudingi. Jau per pirmą laboratorinių darbų paskaitą mums dėstytoja puikiai išaiškino visą esmę ir visus pagrindinius dalykus. Anksčiau bandydama išmokt tuos dalykus savarankiškai man niekas nesirišdavo tarpusavyje,  todėl būdavo sunku suprast viską. O atėjus čia, gavau super dėstytoją, kuri viską nuostabiai paaiškino. Iškart kaip sudaromos lentelės, kokie yra ryšiai tarp lentelių, kaip padaryt daug su daug ryšį, kokios atributų užvadinimo normos ir t.t. Mūsų pirmoji užduotis buvo suprojektuoti bent 5 lentelių duomenų bazę. Daug kas iškart bandė braižyt ant popieriaus ir dėstytoja vaikščiojo prie kiekvieno ir pasakydavo klaidas ir ką galima padaryti geriau. Vėliau su ta duomenų baze padarėm informacinę sistemą, normalizavom kelias lenteles, SQL ir šiaip išmokom daug naudingų dalykų. Kas liečia teorines paskaitas, tai ten buvo kanoninės schemos ir gal dar kažkas. Na, bet bent jau per koliokviumus galėjome naudotis kompiuteriais ir tas sudėtingas sąvokas nurašyt arba viskuo kitaip pasinaudot. Taigi, iš teorinės pusės modulis prastas, o iš laboratorinių darbų pusės – viskas super! Dabar kiek girdėjau stipriai atnaujino tą modulį, bet kiek supratau vien į gerąją pusę.

 

Kompiuterių architektūra (6 kr.)

 

Modulis didžiąją savęs dalimi buvo tikrai įdomus. Pirmieji du laboratoriniai darbai labai nepatiko, nes visiškai nieko neatsiminiau iš skaitmeninės logikos pradmenų modulio, iš kurio žinių ir tada prireikė. Šie moduliai man buvo nutolę gal per metus laiko. Dabar lygtais sustūmė, kad iškart vienas po kito eitų. Kiti laboratoriniai darbai buvo faini ir nereikėjo mokėt kažko ko nebeatsiminiau. Trečiasis laboratorinis darbas buvo su asemblerio (assembly) programavimo kalba, kuris buvo visai įdomus, nes iki to laiko programavome tik su aukšto lygio programavimo kalbomis, o čia yra žemo lygio programavimo kalba. Aišku asembleris yra daugumai sunkiai išmokstamas ar suprantamas, todėl jo lietėm tik pačius pagrindus – kintamuosius, masyvus, funkcijas, kodo blokus, aritmetinius veiksmus. Ketvirtojo laboratorinio darbo metu reikėjo sukurti virtualų kompiuterių tinklą, naudojant klasterius, padarant, kad ant pagrindinio klasterio būtų rodomi visi failai iš visų kitų klasterių. Dėstytojas taip pat pasakojo, kad kažkas panašaus yra naudojama KTU failų sistemai, kad studentai iš bet kurio KTU kompiuterio galėtų pasiekti visus savo failus. Penktasis laboratorinis darbas buvo pasinaudojant .NET Gadgeteer prietaisu ir su C# programavimo kalba suprogramuot kamerą (mes praminėm ją kaip „selfie machine“) ir laikmatį. Iš teorinės pusės turėjome išmokti įvairius atminčių tipus (RAM, kietieji diskai, kešas…), duomenų saugojimą ar pakeitimą ir pan. Modulis vietomis buvo sunkus, bet taip pat ir įdomus, labai naudingas, nes pagaliau mokėmės ką galime kur nors pritaikyti, ar panaudoti.

 

Operacinės sistemos (6 kr.)

 

Dėmesio, dėmesio! Šis modulis Kirvis! Iš pradžių dar galvojau, kad tai yra tiesiog sunkus modulis, tačiau kai pamačiau, kad į perrašymus ateina tiek pat kiek per rašymą, ar netgi daugiau studentų, supratau, kad čia kažkas ne taip. Koliokviumą rašėme per dvi dideles auditorijas, o į perrašymą atėjo tiek pat žmonių. Per laboratorinių darbų perlaikymus dirbome per gal 5-7 auditorijas po kažkur 20-30 vietų. Ir net buvo sudaryti gal trys ėjimo laikai. Pavyzdžiui, dalis žmonių eina nuo 10:00, kiti eina nuo 12:00. Tokių išskaidymų į laikus buvo tikrai ne vienas, nes kitaip tam pritaikytų auditorijų buvo per mažai. Net ir taip išskirstant į laikus ir kelias auditorijas, jos vistiek buvo pilnos, ir net vietų trūko kai kuriems. Modulio koordinatorė prodekanui pasiteisino, kad būtent nelankantys jos teorinių paskaitų turėjo problemų, tačiau realybėje ir tie, kurie lankė tas paskaitas vistiek kabėjo su OS’ais. Mano manymu didžiausia neišlaikymo problema buvo nesaikingai per daug medžiagos. Per laboratorinius darbus buvo galima naudotis visa medžiaga, bet net viską susirasti užtrukdavo nemažai laiko, nes jos tiesiog būdavo stipriai per daug. Ir pastebėjau dar vieną dalyką: kam pavykdavo ką nors atsiskaityt iš pirmo karto, tam labai pasisekdavo, nes kiekvienas perrašymas būdavo dvigubai sunkesnis nei prieš tai buvęs rašymas/perrašymas. O perrašymų kiekvienam dalykui buvo po 3-5 (tiksliai nebeatsimenu). Taigi, patarimas bus: nevalgyk, nemiegok, bet išlaikyk kiekvieną dalyką iš pirmo karto ir nereiks verkt kartu su visu kursu ir per daug išlaidaut ant perlaikymų. Asmeniškai aš prie serverių nedirbu, todėl man naudinga buvo tik per pirmą laboratorinį darbą išmokta medžiaga: darbas su terminalu, t.y. vaikščiojimas per failų sistemą, failų ar aplankų kūrimas, trynimas, redagavimas, perkėlimas ir pan.. Na ir galbūt jei daugiau programuočiau, būtų naudinga informacija apie procesus, kas yra ir kaip daryti multi threading, procesų nutraukimas ir pan. O skriptinimas, prisijungusių vartotojų atrinkinėjimas pagal kriterijus galbūt naudingas tiems kas dirba su serveriais.

 

Programavimo technologijų praktika (6 kr.)

 

Dar prieš semestrą kiekvienam iš mūsų reikėjo pasirinkti dėstytoją, kuris būtų mūsų kuratorius. Galėtų nukreipti tinkama darbo linkme, ar suteikti kokios nors naudingos informacijos. Kiekvienas dėstytojas yra savo srities specialistas, todėl pagal temą ir reikėjo rinktis patį dėstytoją. Vienas dėstytojas tinkamai koordinuotų žaidimus norinčius kurti studentus, kitas svetainių kūrėjus ir t.t.. Temas reikėjo rinktis savo pačių sugalvotas arba pasirinkti vieną iš kuratoriaus sugalvotų. Ir viso semestro metu tiesiog daryti tą darbą. Iš mūsų multimedų daug kas darė animacijas, 3D modelius, žaidimus ar kažkokias web sistemas. Atsiskaitymas gale semestro prieš komisiją, kuri paprastai turi daug klausimų susijusių su darbu. Šito modulio esmė buvo pradėti bakalaurinio darbo darymą gerokai anksčiau nei įprastai pradeda kiti, nes darbų apimtys stipriai auga ir į pusmetį nebeišeina įtilpti. O kita priežastis panaši kaip yra daromi bandomieji, pavyzdžiui, lietuvių kalbos egzaminai dešimtoje klasėje. Tiesiog, kad pamatyti kaip vyks bakalaurinio darbo gynimas. Ir ne tik pamatyti, nes komisija sakė daug patarimų kaip reiktų stovėti, kaip kalbėti, ko nederėtų sakyti ir t.t. Šis modulis man vadinosi kaip „projektinis darbas“, vėliau kitoms laidoms jis buvo pervadintas į „semestro projektas“ pavadinimą, tačiau man akademinėje sistemoje atsirado dar senesnis pavadinimas, kuriuo užvadinau šią pastraipą.

 

Tikimybių teorija ir statistika (6 kr.)

 

Turėjome jauną dėstytoją. Ji sugebėjo tikrai labai aiškiai išaiškinti dalykus, pajuokauti ir pateikti daug pavyzdžių kam kas gali būti naudojama realiame pasaulyje. Vat būtent dėl to, šito modulio laboratoriniai darbai nebuvo tragedija, kaip praeitame semestre buvo su taikomąja matematika. Aišku, į galą semestro pradėjau pasidavinėt, nes buvo daug informacijos, o aš matematikoje silpna, bet drįstu vistiek modulį vertinti teigiamai. Egzaminas irgi nebuvo labai sunkus, nes buvo galima jam pasiruošti dieną prieš egzaminą. Aišku, jei šio modulio nebūtų informatikų studijų programose – tikrai nebūtų katastrofa.

 

Apibendrinus ketvirtą semestrą

 

Buvo labai daug darbų, kuriuos vos pavyko spėti padaryti. Buvo operacinių sistemų kirvis. Tačiau šis semestras buvo daug įdomesnis ir naudingesnis nei trečiasis ir galbūt šiek tiek lengvesnis. Daugiausiai problemų visiems kilo su operacinėmis sistemomis, o su kitais moduliais labai retas kabėjo su skolom.

 

Apibendrinus kiekvieną semestrą

 

Pirmasis semestras kėlė daugiausiai dvejonių, atrodė labai sunkus, nes mokymosi sistema visiškai skyrėsi nuo mokyklos, todėl reikėjo išmokti kaip reikia mokytis universitete. Po pirmo semestro iškrito daugiau žmonių, nei per kitus semestrus kartu sudėjus ir dar padauginus iš 10. Antrasis semestras buvo sunkiausias dėl modulių, kurie vyko tą semestrą. Tačiau dabar kiek girdėjau kažką keitinėjo tarp pirmo ir antro semestrų, tai gal sunkumas jau yra suderintas, kad būtų panašu. Trečiasis semestras buvo labiausiai demotyvuojantis iš visų. Visiškai nesinorėjo nieko daryti, nes buvo pragariškai neįdomūs ir sunkūs moduliai. Ketvirtasis semestras buvo gan įdomus, mažiau nervinantis, tačiau su didžiausiu vienu kirviu, per visus tuos du metus.

 

Ar buvo verta?

 

Taip. Nors ir buvo pragariškai sunku, tačiau išmokau daugiau nei kada galėjau įsivaizduoti. Dauguma mano rezultatų vos tenkino minimalius reikalavimus, tačiau tie minimalūs reikalavimai KTU stovi aukščiau nei kitų aukštųjų mokyklų aukščiausiai vertinami rezultatai, bet čia kalbant tik apie technologijų kryptis. Taip pat, išmokau kovoti už save. Pasitraukė mano pasyvumas, kad „kas nors už mane ką nors pakeis“. Stipriai patobulėjau kaip specialistė ir kaip asmenybė. Tačiau yra vienas „bet“ – buvo žiauriai sunku. Teko atsisakyti daug ko, kas man teikė malonumą. Kartais nemiegoti ištisą savaitę bandant spėt padaryt visus susikaupusius darbus. Ar kartais ir nepavalgyt visą dieną… Ar dvi… Ne vieną kartą teko ir piniginę pakrapštyt norint eiti į n-ąjį perrašymą. Daug nervų suėdė visi tie sunkūs darbai, perrašymai, dėstytojų stūmimai. Sveikata buvo sutrikus tiek, kad buvau atsidūrus ligoninėje. Visiškai nutrūko ryšiai su kai kuriais draugais. Dauguma kažką turėjo paaukoti dėl studijų, galbūt vieni mažiau, kiti daugiau, tačiau jei yra noro įgaut žinių, kažko išmokt ir stipriai patobulėti, tai manau rezultatai yra verti visų šitų iššūkių. Atėjus į trečią kursą mano mokymosi rezultatai iškart pasitaisė, nes jau moku planuoti savo laiką taip kad spėčiau susitvarkyti su studijomis, akademija ir darbu, moku mokytis, viskas yra labai įdomu ir naudinga, išmokau apsiginti prieš dėstytojus savo laboratorinius darbus, nes jie tiesiog mažindavo pažymį vien už nedrąsų atsakinėjimą.

 

Pabaigai

 

Be to, čia yra tik mano nuomonė! Jei praėjei tuos pačius modulius, būtinai komentaruose gali papildyt kažkokia informacija ar paprieštaraut man. Kiekvieno modulio kokybė gali keistis einant laikui. Tad, komentarai apie pasikeitimus, manau daug kam būtų naudingi.

 

21 thoughts on “Pirmi du metai studijuojant informatiką Kauno Technologijos Universitete

  1. Man labai įdomiai susiskaitė 🙂
    Sutapimas ar ne, bet VIKO EIF Operacines sistemas irgi perlaikinėjo virš puse studentų. Beje, dėsto dekanas, gal todėl 🙂
    Dėl „…tačiau tie minimalūs reikalavimai KTU stovi aukščiau nei kitų aukštųjų mokyklų aukščiausiai vertinami rezultatai“ tikrai netiesa, bet nesiginčysiu 🙂
    Nors be abejo tikiu, kad KTU reikalavimai gali būti aukštesni, nei kitur, na bet tikrai ne ant tiek 🙂
    Dėl nemiegojimų – taip būna studijuojant pirmą kartą 🙂 – vėliau, studijuojant antrą, trečią, ar ketvirtą kartą :)) – pradedi teiki pirmenybę miegui, savo savijautai ir sveikatai, o ne geresniam pažymiui 🙂 – na bent jau man taip 🙂 Bet bet kuriuo atveju, tai labai suprantama tavo atveju, kai tau reikėjo žūtbūt pereit į nemokamą vietą.
    O dėl nevalgymo dvi dienas, tai, Ieva, nu-nu-nu tau 🙂 Negalima taip, ir nėra tam jokių pasiteisinimų – dešros gabalą su duonos rieke gali sušlamšti ir mokydamasi 🙂
    Sėkmės 🙂

    1. Dėl tų minimalių reikalavimų gal šiek tiek perdėjau, nes lyginau tik gal su kitų dviejų-trijų įstaigų darbais ir jų apimtimis, bet Lietuvoj mokslo įstaigų yra ir daug daugiau, tai gal taip ir ne visai derama lyginti. Ir dar reiktų turėt omeny, kad lyginau tik tai kas liečia informatiką, nes jei tarkim lygintume humanitarinius mokslus, tai KTU tikrai taip aukštai nestovi 🙂
      Dėl nemiegojimo ir nevalgymo tai taip buvo pirmam kurse, kuris man asmeniškai buvo pats sunkiausias, nes turėjau persilaužti iš visiškai nesimokančios į žmogų, kuris supranta visus sudėtingus dalykus ko ktu moko. Nes tikrai nuoširdžiai norėjau iš ktu pasiimti viską ką galėjau, o ne tiesiog „studentaut“. Laimei, vėliau išmokau darbus daryt pradėt daug anksčiau nei yra paskirtas deadline ir viskas kaip ir grįžo į vėžes 🙂

  2. Tiek pas Sarafinienę iš KTU, tiek pas Tumasonį iš VK, tiek pas N iš M teoriškai galima puikiai praleisti laiką, nes operacinių sistemų vyksmo sekretumas yra vienas iš įdomiausių IT reiškinių. Tačiau gaila, bet Vidas parašė tiesą – nenusiseka daugumai. Sąlyginai mažai kam įdomus tas požvilgis į gilversmes, verčiau žmonės renkasi popso kryptis. Žinoma, jei ir dėstytojas dar spindi sovietmečio kultūra, tai nenuostabu, kad ne tik žmonės nesusidomi ganėtinai įdomiomis (ir ypač perspektyviomis!) kryptimis, bet dar ir ne vieną kartą akcesoriškai atsiskaitinėja darbus. O perteklinis informacijos brukimas yra daugumai studentų pažįstama situacija, prieš kurią kai kurie randa priešnuodžių, kai kurie visgi pasiduoda. Tiesą sakant, būtent toks n-kryptis informacijos pumpavimas mane ir atsijojo nuo studijų, nes tai yra pragmatizmas ne savo kompetencijų derinimo požvilgiu. o vos ne aspiracijos laiku viską spėti atsiskaityti. Kiekybė != kokybė, tai mato ir psichiatrai, vis dažniau diagnozuodami studentams R40.0 (somnolenciją) ar net R40.1 (stuporą), jau kaip neatsiejamus F32 (depresijos) junkinius. Tas Ievos išsireiškimas apie ligoninę tikrai demotyvuojantis, tačiau preciziškas. Aš taip pat dėl beprotiško darbingumo bei iš to išsivysčiusių problemų pajutau tiek ligoninių, tiek vaistų kvapą, kuriais gydymas dar ilgą laikotarpį nesibaigs.

    Nupučiant niūrias gaideles į Vakarus, norėčiau išvysti studentišką atsakymą, ką reiškia kolokviumas ir kuo jis skiriasi nuo paprasto kontrolinio darbo. Kažkaip su šia sąvoka studentavimo laikais susidurti neteko… Ar čia VK šitaip atsilikęs?

    Nors ir kaip teko Ievą pakritikuoti dėl virtualių pamokų anksčiau, jos požiūris visai žavus. „Tie kurie stoja į informatiką dažniausiai daugumą šių dalykų moka, tačiau modulis labiau skirtas suvienodint pažengusių ir visiškai nieko apie kompiuterius negirdėjusių studentų žinias, kad informatikos studijas tęstų jau kažką žinodami, o ne tuščia galva“ – taip turėjo, turi ir turėtų būti, bet, deja… Kai kam IT paskaita siejasi tik su MS „Office“ paketu, o ne IT srities bendrojo žinių lygio glotninimu. Tai jau visų mokyklų problema, nes ir ne kiekvienoje vidurinėje mokykloje mokytojams aišku, su kuo tos mistinės pamokos metu dera supažindinti, tad kai kurie mokiniai puikiai suvokia ką reiškia MLC, kai kurie nesupranta nei kas tas (S/D)RAM.

    Skaitmeninė logika ir kompiuterių architektūra (pastaroji kryptis kažkodėl pamirštama kai kuriose aukštosiose mokyklose, nors ji itin naudinga) tapačios kaip duona su sviestu ir turbūt Ieva ne vienintelė, kuri susidūrė su šių krypčių tapatumo problema, privertusia iš naujo kloti logikos pamūras.

    Dar vienas klausimas: ar tikrai KTU programuoti pradedama nuo OOP paradigmos ir su kokiomis akcesorinėmis paradigmomis studijų laikotarpiu tenka susidurti?

    Situacija su duomenų struktūrų paskaita priminė cirką už dyką, vykusį VK, kuomet struktūrinio programavimo paskaitų metu reikėjo programuoti OOP. Tai jau antecedentas to, kad pačios aukštosios mokyklos nebežino į kurią pusę žlagstyti kreditus, tad potencialius racionalius sprendinius paslepia materialybės užkulisiuose.

    Komunikavimo pagrindai – vykęs triukas, kurį norėtųsi išvysti ne tik KTU ar VU, nes vis dar jaučiamas po kojomis CV laikų apogėjus (einant laikui jis blanks, ką teigia „kūrybiniai individualistai“ A.K.A kol kas dar vadinamieji pseudomokslininkai, ir su kuriais pats solidarizuojuosi) . Taip pat opus gebėjimas deramai žosti prieš auditoriją – tam, kad neskiepyti stebėtojams klegesio vietoj žinių, ką kai kurie sėkmingai daro kalbėdami patanatominio skyriaus klientų balsu ar atsistoję jiems vieniems suprantama poza.

    Tapatingas triukas yra ir filosofija, kurios tikslui puikiai tinka deklaruota mintis: „Turbūt nauda ir slepiasi tame, kad priversdavo susimąstyti, pagalvoti ir diskutuoti su kitais, lavindavo protą, o ne šiaip atėjai, išklausei ir pamiršai“. Kaip pirštu į akį. Vietoje N+1 gruinos matematikos paskaitų verčiau būtų šiek tiek daugiau pažinties akimojų su filosofija ar bent jau fraktaliniu menu.

    Eilinis klausimas: ar kompiuterinė grafika kaip krypsnis patiko? Asmeniškai man šios krypties paskaitos buvo vienos iš atgrasiausių (nepatiko 3D modeliavimo įrankis) ir į jas bene pirmučiausią kartą atėjau egzamino metu – šiek tiek „pasijutūbinęs“, nors dėstytoja ir akcentavo, kad „jutūbinimas“ nepadės gerai visko įsisavinti.

    Kad KTU reikalavimai tikrai dideli, matosi iš bakalauro darbų lygio. Ir paskučiausia mintis, prie kurios prisikabinu: „Kai kurie bandė užsidirbti ir studijas ignoravo, ko pasekoje visiškai nesusigaudė aplinkoj ir teko perstoti su kita laida arba visai mest“. Čia turima omeny, kad žmonės bandė dirbti bet ką, kad tik užkrutėtų, bet sumojo, jog svarbiau kvalifikuotas darbas ir jo gavimui privalios žinios? Kito konteksto atveju nesutikčiau vien dėl savo aposteriorinės cerkvės, kadangi jau nuo vidurinės mokyklos laikų skęstų IT srities darbuose ir bent jau kol kas vardan geresnės kloties studijų neprireikė.

    Kokios ateities schemos? Koks krypsnis? Ar jau sumojei, kad sveikata aukščiau visko ir griebeisi kažkiek už nuomygio sparnų net kritiniu metu?

    1. Visų pirma, tai labai džiugu, kad toks ilgas straipsnis sulaukė tokio ilgo komentaro!

      Dėl patekimo į ligoninę buvo kaltas kavos perdozavimas, bet dar tą pačią dieną paleido mane namo. Nuo to laiko kavos nebegeriu ir niekam nerekomenduoju. Depresija esu sirgus mokyklos laikais, kažkuriais vienais metais, tačiau ir KTU, trečiam semestre nedaug iki jos trūko. Laimei kažkaip tai ištvėriau ir atsigavau sulaukusi daug įdomesnių paskaitų ketvirtame semestre.

      Aš kiek supratau tai skirtumas tarp kontrolinio darbo ir koliokviumo yra toks, kad kontrolinis darbas yra tiesiog keli praktiniai uždaviniai, kuriuos reikia išspręsti, pavyzdžiui pritaikyti reikiamas formules, pasinaudoti skaičiavimo mašinėle, bet juose nebūna teorinių klausimų. O koliokviume būna daug teorinių klausimų ir retai praktinių uždavinių, kuriuos reikėtų spręsti. Bet dėl šito galiu ir klysti. Paprastai ir nesigilinam kada ką kaip pavadint.

      KTU jau pats pirmas laboratorinis darbas būna iškart su dviem klasėmis, kurių duomenys yra private, metodais, masyvais, funkcijomis ir t.t. Sekančiame laboratoriniame darbe jau būtina naudoti objektų rinkinį. Vėliau būna konteinerinė klasė, dar vėliau įvairūs dinaminiai sąrašai – vienakrypčiai, dvikrypčiai, visokie medžiai, visokios duomenų struktūros ir dar kažkokie velniai. Jeigu gerai atsimenu, dar buvo polimorfizmas, paveldėjimas, bet čia jeigu atsimenu 😀 aišku, gal dar kažko būtent šiuo metu ir neatsimenu. Iš ne C++, tai kaip ir minėjau dar buvo C, C#, Java, Assembly, dar kažkokios antrarūšės (net nežinau ar galima kalbomis pavadint) – matlab, VHDL, gal dar kažkas. Šiuo metu dar turiu PHP. Bet visos jos basic lygyje, be mandrybių. Dabar aišku naujai atėję, mandrybęs jau su C# mokosi, bet vistiek kiek medžiagą žiūrėjau reikalavimai ir ką reikia daryt nepasikeitė beveik. Šiaip nelabai žinau ką reiškia sąvoka „akcesorinės paradigmos“, tai tikiuosi pavyko atsakyti į klausimą.

      Kompiuterinė grafika iš teorinės dalies nepatiko, nes dėstytojas nemokėjo medžiagos pateikti įdomiai. O ir šiaip daugumą dalykų taip ar taip visi žinojo, pavyzdžiui kas yra RGB, arba, kad kai kurios spalvos net su didžiausiu noru negali tarpusavyje derėti. Iš laboratorinių darbų pusės patiko pabraižyt. Kažkaip kai viską perkandau buvo labai lengva, o ir dėstytojas buvo toks šiuolaikiškas, kuris gerbia studentą ir jo laiką, bei nesikabinėja prie sąvokų, nes jam užtenka matyti rezultatus ir kad moki atlikti pakeitimus darbe. Iš 3D modeliavimo turėjome gal tik vieną laboratorinį darbą, kurio metu reikėjo padaryti labai nesudėtingą detalę vos iš kelių įrankių, nes 3D modeliavimui yra skirtas visai atskiras modulis, kurio metu dar labiau gilinasi žmonės į šiuos dalykus. Gaila, kad jo neturėjau, nes 3D modeliavimo kartais laisvu laiku pasimokau. O iš pačios grafikos, aš dabar turiu pasiėmusi modulį „dizaino elementai kompiuterinėje grafikoje“, turėjau laisvų kreditų, kuriuos galėjau panaudot ir panaudojau 🙂

      Taip, dauguma jų tiesiog dirbo bet ką, kad tik pinigų būtų. Kad už tuos pinigus galėtų susimokėti už mokslą ir akademines skolas, nors bent jau aš jų vietoje būčiau tiesiog susitelkus į mokslus ir išvengus tų akademinių skolų.

      Na ir, žinoma, noriu pasidžiaugti, kad jums patiko kai kurios mano mintys, kurias pacitavote 🙂

      Dabar KTU jau man prasidėjo specializacijos mokslai, tai mano tiesiog „multimedijos technologijos“ tapo „multimedijos inžinerija“. Ir aš nežinau, ar mokslai pasidarė daug lengvesni, ar aš tiesiog išmokau mokytis, ar abu variantai, bet turiu daugiau laisvo laiko, kurį šį semestrą bandysiu investuoti į NFQ akademiją, į kurią pavyko sėkmingai įstoti. Taip pat, jau šiek tiek uždarbiauju vesdama paskaitas ar darydama privačius mokymus. Taip sakant, jau pradedu įsivažiuot 🙂

  3. Visai įdomu. Bet geras, Lietuvos universitetuose moko assemblerio? nu įdomiai čia. Ir kaip, ar sunkus tas assembleris? nes mano svajonė jį išmokt, turiu aš ten visokių tutorialų, bet kažkaip sunkiai atrodo jie.

    1. Moko, bet labai minimaliai ir nesigilina į labai sunkius dalykus. Galima sakyti, kad tik supažindina, kad toks dalykas egzistuoja. Plius, programavimo išvis KTU nemoko niekas, o tik duoda užduotį, reikalavimus ir jau turi pats mokytis kaip ją padaryt, kad atitiktų reikalavimus. Todėl, tau tik dėl asemberlio (dėl vieno susipažinimo su asembleriu laboratorinio darbo) tikrai neapsimokėtų stoti ir mokytis 4 metus. Verčiau paieškok internete pamokų ir pasimokyk, o kad mokymasis nebūtų bergzdžias gali sau kokią nors susigalvoti užduotį, ar kelias.

  4. Visu pirma – pradedi kalbeti apie modulius ir issakyti savo nuomone (cia viskas tvarkoj), taciau, kai pradedi apie juos kalbeti pasyviai, sakai, kad kosmosas, pragariskai sunku, nieko nesupranti ir neisivaizduoji kaip praslydai, tai jau visiska nesamone. Kadangi tik i gala viso to tavo lempinio teksto tu pasakei, jog tikslieji mokslai (matematika ir pns.) tau sunkiai sekasi, o paskiau sakai ir kad vos teigiamus pazymius traukei, tai nieko keisto, kad tau sunku. Kadangi tu tiesiog nesimokai. Betkas KTU realiai minimaliai pastangu idejas gali teigiama istraukti, o kad tu giri tik tuos modulius, kurie visiskai lengvi, kuriuose gali nieko neveikti, kuriu lygis yra lyg istojus i kokia ekonomika ar panasu (labai lengvos krypties) moksla, tai tik parodo, kad ne tau rasyti apie modulius ir pateikti sia informacija kitiems asmenims. O ypac tiems, kurie gali netycia cia atklysti svarstydami kur stoti. Kadangi tu nesimokai, esi graziai sakant tik ieskanti moduliu, kur uz rankytes vedzioja ir viska ant lekstutes paduoda, o sunkesniu nekerti visai, tai ir negali nieko realaus aptarineti apie sudetingus ir kompleksiskus modulius. Vien pvz kalbant apie matematika ir kad sakai neisivaizduoji kur ja panaudoti imanoma, parodai, kad neturi jokios kompetencijos ir nemastai galva. Tos pacios matricos sudaro tavo visus ekranus – ir kompo, ir telefono, ir televizoriaus. Be matricu jokio skaitmeninio pasaulio nebutu. Be integralu, tu realiai nieko rimto apsiskaiciuoti negaletum. Konstrukciniam skaiciavimui integralai privalomi! Vektoriai – jau savaime suprantama, kad visur aplink tave reikalingi vos ne skaiciuojant betkoki judejima, jegas ir pns. Tiesiog nesuprantu kaip darzelinoko mastymo zmogus (arba profkes) gali dristi rasyti straipsnius apie rimta moksla. Neisizeisk, tiesiog yra kaip yra.

    1. Labas Ignai, aš pažįstu Ievą asmeniškai ir galiu pasakyti, kad ji jau tikrai nemažai savo srity pasiekusi ir turi geras perspektyvas. Manau, kad dėl sunkių modulių ji rašo taip, kaip yra, kad norintys studijuoti Multimedijas neįsivaizduotų, kad viskas yra labai lengva.

    2. Visų pirma, jei tau atrodo, kad viskuo tik skundžiausi, tai kodėl nebuvo visiškai nei vieno komentaro, kad man sunku kuris nors programavimo modulis (programavimo įvadas, objektinis programavimas, duomenų struktūros, diskrečiosios struktūros, kompiuterių architektūra ir pan.)? Jo buvo tikrai per akis, bet neatrodė tiek sunku, nes buvo aišku kam kuri programavimo kalba skirta ir ką būtent turim išmokti (buvo labai aiškūs modulių reikalavimai).

      Arba apie skaitmeninę logiką ir kompiuterių architektūrą? Sunkūs moduliai, bet diskomfortas kilo nebent dėl to, kad iš pradžių neįsivaizdavau kurioj informatikos vietoj tai stovi (ką galiausiai pavyko vėliau suprast). Ir dėl to, kad moduliai buvo atskirti per dideliu laiko tarpu tarp jų, todėl natūralu, kad kažką jau buvau primiršus. Ir ne man vienai taip buvo, o daugumai buvo šokas atėjus į kompiuterių architektūrą ir pamatyt, kad reikia kažko ką jau beveik visi yra pamiršę.

      Fizika buvo irgi labai sunki, bet skundžiausi, tik tuo, kad dėl vedimo formos (viskas vienu metu), man prasilenkdavo laboratoriniai darbai su teorija, t.y. per laboratorinius darbus turėdavau atsakinėti teorinius klausimus, kuriuos per teorinę paskaitą išgirsdavau po savaitės ar dviejų. Vėliau su fizika 2 tai buvo ištaisyta.

      Apie matematika 1 aš išvis nesakiau, kad nereikalinga ji yra. Netgi priešingai – pasakiau, kad matricų, vektorių ir t.t. man prireikė ir vėliau, todėl gerai, kad buvo tas modulis. Nors aišku, jame medžiagą galėjo pateikti tvarkingiau ir kokybiškiau, kad nereiktų pastoviai kapstyt kur kas yra ir dar bandyt suprast ar tarp pvz 20 puslapių medžiagos yra tikrai kalbama apie tai apie ką ieškau info, nes viskam kam buvo įmanoma jie stengdavosi naudoti visiškai skirtingus pavadinimus ir frazes. Galiausiai tiesiog nustojau naudotis KTU pateikiama medžiaga ir googlinau visko ko prireikdavo. Per praktines paskaitas per daug paviršutiniškai praeidavo viską, todėl dar namie po paskaitos tekdavo kelias valandas sėdėt ir mokytis savarankiškai.

      Dėl matematika 2 sakiau, kad betikslis modulis, nes modulio koordinatorė mums nesugebėjo atsakyti į paprasčiausia klausimą „kam reikalingi integralai?“. Like seriously? Kodėl mums, žmogus, kuris veda paskaitas ir koordinuoja visą modulį paprasčiausiai negali atsakyti į paprastą klausimą? Dabar įsivaizduok, kad jei neatsako į elementarų pasitikslinimo apie modulio prasmę klausimą, ar į kitus klausimus atsakydavo? Ne. Jei nebūdavo aišku, kodėl vieną formulę naudot vienam uždavinyje, kodėl kitą kitame reikia – atsakymo taip pat nebūdavo, nes tiesiog atsakydavo „taip reikia“. Tai apie ką mes kalbam? Tai tada kam reikalingos tokios paskaitos, jei vistiek reikia paskui namie sėdėt tris kartus ilgiau ir mokytis savarankiškai be dėstytojos?

      Dėl lengvų modulių atsiliepiau, kad jie lengvi ir greit praeinami, kad žmonės, kuriems sunku ir nėra laiko žinotų ką galima trumpam nustumt į šoną. Pavyzdžiui, kaip pirmo semestro išvadose parašiau, kad jei kils sunkumų su matematika ir skaitmenine logika, tai komunikavimo pagrindus ir informacines technologijas galima trumpam pamiršt ir galima susitelkt į tuos sunkius modulius. Aišku, gerai jei viską eina tempt, bet ne visada taip gaunasi, todėl reikia kažką aukoti ir tokiu atveju geriau aukoti lengvą modulį nei sunkų.

      Ir išvis stengiausi rašyti apibendrinant kaip daugumai buvo. Jei daugumai buvo sunku su operacinėmis sistemomis, tai taip ir parašiau. Jei daug kam problemų kilo su programavimu, tai taip ir parašiau. Jei daug kam kilo sunkumų su matematika – taip ir parašiau! Ne vien tik iš savo pusės rašiau po galais. Ir rašiau ko galima tikėtis iš atsiskaitymų ar kokio „sunkumo“ modulių, kad neateitų su rožiniais akiniais ir nereiktų paskui po pirmo semestro visko mesti (kaip pas mus iškrito virš 100).

    3. „Tos pacios matricos sudaro tavo visus ekranus – ir kompo, ir telefono, ir televizoriaus. Be matricu jokio skaitmeninio pasaulio nebutu. “
      Pala pala, ponas, aš šiektiek pasimečiau, ar galėtumėte detalizuoti ryši tarp telefonų, televizorių bei kompiuterių monitorių matricų ir lininijinės algebros matricos sampratos. Mano kvailos smgenys nesurišą šių dalykų niekaip (apart tai kad žodis taspats).

  5. Puikus aprašymas. Pats esu trečiakursis šiuo metu multimedijos inžinerijoj, tai viskas šviežia ir atitinka realybę. Oh tie OS’ai!!! 🙂
    Tik gal tegu tokie, kaip Ignas tegu neaiškina kam rašyt, o kam nerašyt. Kaip tik, šios srities studijas puikiai atspindi žmogus, kuris nėra nei kažkoks durniaus voliotojas, nei super gabus moksliukas pasinėręs į visus iš eilės akademinius dalykus. Visiškai normalu ir nėra jokios gėdos sakyt, kad kažkas nebuvo įdomu ar nesisekė. Žmogus, ypač IT srity turi iš studijų pasiimt tą, kas jam įdomu, naudinga, ir kuo daugiau pats bandyti kažką kurti, gilintis. Bendruosius dalykus reikia praeiti visiems, vieniems kai kurie užkabina, kitiems – nelabai. Visumoje, Ievos aprašymas tikrai gerai atspindi daugumos dabar studijuojančių nuomonę, tikrai nėra perdėtai asmeninis.

    Šiaip, dar galiu pridėt, kadangi pirmus du kursus mokiausi informatikos inžinerijos programoje (šiemet perėjau į multimedijas, nes sritis arčiau širdies ir veiklos kuria užsiimu – web frontend’as ir dizainas), tai mes informatikos inžinerijoje vietoje semestro projekto turėjome elektros grandinių teorijos modulį. Sausokas modulis apie elekrą. Per laboratorinius, teko braižyti, projektuoti, bei realybėje sujungti elektros grandines. Laboratoriniai buvo ganėtinai įdomūs, o sudėtingumas priklausė nuo dėstytojo, vieni daugiau, kiti mažiau kabinėjasi gynimo metu. Su teorija buvo „smūgis į paširdižius“, kai nebuvo jokios medžiagos ir informacijos internete, o per paskaitas dėstytojas pasakė „jeigu aš duočiau jums info, skatinčiau paskaitų nelankymą“. Ah cmon, šiais laikais taip dar būna? 😀 Na gal čia tik mes, informatikai, išlepinti.

    1. Tikrai taip, ypač kai IT yra laaaaabai platus, todėl visko išmokti būtų neįmanoma. Na ir nėra prasmės per daug apsikrauti dalykais, kurie yra neįdomūs.

      Ir dėkoju dėl elektros grandinių teorijos modulio aprašymą, galbūt kai kam jis bus naudingas 🙂

  6. Labai įdomus aprašymas. Vienas klausimėlis: C# visiškai pakeitė C++ ar tik su šarpu paįvairino mokymąsį?

    1. C# naudoja visiškai vietoj C++. Bet paliko tokias pačias užduotis, o visokius aprašymus ir pavyzdžius pritaikė C# sintaksei. Na čia bent jau pirmame kurse (ar semestre). Nes vėliau vistiek daugiau visokių kalbų yra, kad universaliau biškį būtų.

  7. Kai kurie moduliai ar dalykai skirti vien tam, kad suteiktu zmogui universitetini issilavinima, ir nereiketu ieskoti prasmes kam kiekvienas dalykas skirtas specialiai. IT plati sritis, ir niekad negali zinoti ko gali prisireikti, kad ir tos matematikos. Matematika apskritai pagrindas vien tik loginiam mastymui skatinti, todel bent jau del matematikos moduliu, tai turetu buti savaime suprantama, kad jie butini. O kad destytojas atejes negali pasakyti kam modulis reikalingas, tai cia irgi kaip paziuresi. Destytojui moka, kad ismokytu matematikos, o ne paaiskintu prasme kam ji bus naudojama. Destytojas nezino ka tu dirbsi baigusi ir ar tau jos reikes, o kad pajuokauja, kad reikia, jog skolos negautum nereikia to labai sureiksminti. Pats mokiausi sustiprintoj grupej ir matematika deste profesoriai, kai kuriuos dalykus moke vien del to, kad skatintu mastyma ir gal but pastumetu nora dometis giliau nei visi, pastumetu eiti savo paciu keliu. Tai tiek. O siaip saunuole, kad pasirinkai IT, merginu ir taip mazai sioje srityje.

    1. Dėl kai kurių modulių sutinku, kad gal nereiktų nagrinėti kodėl jie man turėtų būti reikalingi IT srityje, nes studijuoju universitete, o ne kolegijoje. Bet vistiek mėginau panagrinėti kiek galiu, nes aplink save iš aplinkinių jau nežinau kiek daug kartų esu girdėjus tokius komentarus kaip „nu ir kam tiek daug matkės čia reikia???“ arba „šitas x modulis yra visiškai niekam nereikalingas“, tai manau ir kitose laidose kyla tokių klausimų ir galbūt nors į vieną tokį klausimą pavyks atsakyti su nors viena pastraipa. Dėl klausimo apie integralus esmė buvo sužinoti kam jie išvis naudojami, nebūtinai kam informatikoje, nebūtinai kam MUMS jų reikia, bet kur apskritai pasaulyje jie yra naudojami, nes mums buvo įdomu, todėl tokį dalyką manau dėstytoja/-as turėtų žinoti vistiek, o ne atstumančiu tonu atsakyti taip kaip atsakė, arba pajuokauti ir tada vistiek atsakyti, bet taip nebuvo.

  8. Integralai yra visos matematikos esmė, matematikos galva, o tu teigi kad nereikia integralų betikslis modulis tai tada sakyk kad nereikia informatikui matematikos. Absurdas kažkoks supranti ką teigi. Nekompromituok savęs.

  9. Laba, Ieva,

    Ilga istorija trumpai, atsidūriau tavo blog’e po to, kai perskaičiau straipsnį Delfi portale (ir visus iki vieno komentarus po juo). Pirmiausia norėčiau padėkoti už drąsą ir atvirumą, kuo daugiau tokių žmonių atsirastų, kaip tu, kurie objektyviai aprašytų esamą situaciją, tuo geriau kitiems, kurie galėtų susidaryti bendrą vaizdą, ne tik iš universiteto programų aprašymų, atvirų durų dienų ar pažystamų pažystamų. Dar daugiau, priminei, kokia nuostabi Lietuvos švietimo sistema („kad neturėtumėt matematika 2 skolos“) su visais įmantrumais. Žinoma, ši tema nusipelno bent mažų mažiausiai keletos atskirų kitų straipsnių (per lėtai atnaujinamos švietimo programos, kvalifikuotų ir motyvuotų dėstytojų trūkumas, menkos algos, milžiniški krūviai ir t.t.), tačiau faktas išlieka faktu, kad dauguma studijų programų turi nemažą dalį informacijos, kurios studentas niekada ir nepanaudos ne tik studijų metu, bet ir po jų. Kažkas perskaitęs paskutinį sakinį pradės piktintis ir skambiai pareikštų, kad tai baziniai dalykai, kurių prireiks ateityje, nes kiekvienas edukuotas ir save gerbiantis žmogus turi žinoti tokius dalykus, kaip filosofija, nes tai.. VISŲ MOKSLŲ ESMĖ IR PAGRINDAS.. gal ir taip, bet, jei viskas daroma dėl tik vaizdo, tai kam išvis to reikia. Grįžtant prie komentarų, tai galima susidaryti įspūdį, kad didžioji dalis tų klaviatūros Princų ir Princesių tik ir laukia naujo straipsnio ant, ko galėtų paršokti ir išlieti savo asmininio gyvenimo negandas, nesvarbu ar tai būtų politinis įvykis ar nauja, itin madinga šios vasaros dieta. Nors keletą sykių paminėjai, kad studijuoji multimediją, tačiau, kaip panašu, dauguma net nesivargino į tai gilintis, taip, kad paliekame ultra / uber programuotojus ir jų įžvalgas nuošalyje. Dėl nuovargio, tai kiekvienas studentas turėjo kažką panašaus į viešbučio administratorės rytinį telefono skambutį „Good morning, it’s a wake up call“, kai supranti, kad turi kažką daryti su laiko planavimu, nes anksčiau ar vėliau tokiais tempais užversi kojas, ir tai yra visiškai normalu. Visi šiame taške atsiduriame anksčiau ar vėliau, lieka tik pasidžiaugti, kad padarei tinkamas išvadas. Judame toliau, nemaža dalis komentarų, kad ne savo rogėse. Hmm.. Pirmiausia turi įšokti į tas roges, kad suprastum ar jos tau ar ne, bet, tai daugiau nei natūrali reakcija, kai po poros metų studijų, dairaisi į vieną šoną, į kitą.. ir matai, kad nelabai priartėjai prie tos profesijos, su kuria planuoji sieti gyvenimą, bet ir net ne tame bėda. Bent ~80 procentų (jei ne daugiau) su tuo susiduria, tyliai kenčia, keikdamiesi tuos keturis metus, periodiškai užpildami kiekvieną savaitgalį alkoholio ant sielos žaizdų, vėliau pamėto kepures, išmargina fb sieną su diplomo nuotraukomis ir komentarais „at last“ ir vsio, druzja, po manęs nors ir tvanas. Tačiau problemos išlieka tos pačios ateinančioms studentų kartoms, tad.. tik atsistok, išreikšk savo nuomonę ir greičiau, kas paleis iš ko, esančio po ranka ir pradės stūgauti, kaip tu drįsti, nei sulauksi konstruktyvios diskusijos, o jos, deja, akivaizdžiai trūksta. Asmeniškai atsidariau šį straipsnį, planuodamas keisti profesiją ir mokytis programavimo, tai buvo gana šauni patirtis, kuri tik priminė, kokioje švietimo sistemoje turi kankintis būsimieji specialistai. Kaip ir minėjau, pradžioje, tikrai trūksta tokių žmonių, kurie aprašytų, kas vyksta.. ir po to galėtų išgryninti problemas ir kažką keisti, o ne pasigavus bandos jausmą linčiuoti išsišokusį, tai vien tik įrodo visuomenės požiūrį, kuris toli gražu ne visada sutampa su realybe. Visada lengviau sudirbti su žemių krūva, nei pamąstyti, kad galbūt kažkas iš tikro yra ne taip švietimo sistemoje. O dėl grupelės piktų hater’ių.. šunys loja, karavanas eina.. linkiu sėkmės studijuojant ir ateities darbuose 😉

    1. Ačiū už nuomonę 🙂 Pamiršau kažkaip atrašyt į šį ilgą komentarą, bet geriau vėliau negu niekada 😀 Pastebėjau, kad žiauriai daug pristoja su rožiniais akiniais ir paskui nesupranta, kad reikia stengtis norint pasiekti normalių rezultatų. Tai todėl ir parašiau straipsnį, kad atkreipt į tai dėmesį, kad gal priverst nusiimti rožinius akinius. Žiūrint iš universiteto pusės tai yra daroma viskas, kad tik sulaukti feedback ir ką nors keisti. Daugelis pakeitimų studijose taip ir atsirado, nes netylėjom. Deja, nežinau kokia situacija kitose aukštosiose mokyklose :/

  10. Be galo įdomu buvo atrasti šitą straipsnį ir sužinoti kaip kas keičiasi. Šiuo metu esu antrakursė ( Multimedijos aha aha) nebeturim Fizikos 2 ( deja gręsia fizika 3), taikomosios matematikos, bei dar kelių modulių, o likę šiek tiek kitaip pasiskirstę per semestrus. Tačiau ką pastebėjau, kad operacinių sistemų modulis visiškai nepasikeitęs (likimo ironija – už pusvalandžio bėgsiu į OS perrašymą) perrašymų metu auditorijose vis dar trūksta vietos, o atlikus užduotis gauti minimaliam įvertinimui dėstytojai kerta per kiekvieną kablelį, tikrai būtų įdomus modulis jei ne nesąmoningas kiekis teorinės medžiagos ir vis sunkėjantys perrašymai. Juk mes ateinam perrašinėti ne dėl to, kad tingėjom mokytis, o dėl to, kad nesupratom, nepavyko pakankamai įsigilinti į medžiagą, manau būtų tikrai sąžiningiau jei perrašymai būtų panašaus lygio kaip ir pirmieji rašymai… Labai tikiuosi, kad ateityje bus tobulinamos informatikos studijų programos 🙂

    1. Oi tie OS’ai 😀 daug pas mus degė žmonių. Dalis nesugebėjo nei per tuos perrašymus išsigelbėti ir gavo viso modulio skolą… Tad sėkmės viską išsilaikyt!

Parašykite komentarą