Pirmi du metai studijuojant informatiką Kauno Technologijos Universitete

23 mintys apie “Pirmi du metai studijuojant informatiką Kauno Technologijos Universitete”

  1. Man labai įdomiai susiskaitė 🙂
    Sutapimas ar ne, bet VIKO EIF Operacines sistemas irgi perlaikinėjo virš puse studentų. Beje, dėsto dekanas, gal todėl 🙂
    Dėl „…tačiau tie minimalūs reikalavimai KTU stovi aukščiau nei kitų aukštųjų mokyklų aukščiausiai vertinami rezultatai“ tikrai netiesa, bet nesiginčysiu 🙂
    Nors be abejo tikiu, kad KTU reikalavimai gali būti aukštesni, nei kitur, na bet tikrai ne ant tiek 🙂
    Dėl nemiegojimų – taip būna studijuojant pirmą kartą 🙂 – vėliau, studijuojant antrą, trečią, ar ketvirtą kartą :)) – pradedi teiki pirmenybę miegui, savo savijautai ir sveikatai, o ne geresniam pažymiui 🙂 – na bent jau man taip 🙂 Bet bet kuriuo atveju, tai labai suprantama tavo atveju, kai tau reikėjo žūtbūt pereit į nemokamą vietą.
    O dėl nevalgymo dvi dienas, tai, Ieva, nu-nu-nu tau 🙂 Negalima taip, ir nėra tam jokių pasiteisinimų – dešros gabalą su duonos rieke gali sušlamšti ir mokydamasi 🙂
    Sėkmės 🙂

    1. Dėl tų minimalių reikalavimų gal šiek tiek perdėjau, nes lyginau tik gal su kitų dviejų-trijų įstaigų darbais ir jų apimtimis, bet Lietuvoj mokslo įstaigų yra ir daug daugiau, tai gal taip ir ne visai derama lyginti. Ir dar reiktų turėt omeny, kad lyginau tik tai kas liečia informatiką, nes jei tarkim lygintume humanitarinius mokslus, tai KTU tikrai taip aukštai nestovi 🙂
      Dėl nemiegojimo ir nevalgymo tai taip buvo pirmam kurse, kuris man asmeniškai buvo pats sunkiausias, nes turėjau persilaužti iš visiškai nesimokančios į žmogų, kuris supranta visus sudėtingus dalykus ko ktu moko. Nes tikrai nuoširdžiai norėjau iš ktu pasiimti viską ką galėjau, o ne tiesiog „studentaut“. Laimei, vėliau išmokau darbus daryt pradėt daug anksčiau nei yra paskirtas deadline ir viskas kaip ir grįžo į vėžes 🙂

  2. Tiek pas Sarafinienę iš KTU, tiek pas Tumasonį iš VK, tiek pas N iš M teoriškai galima puikiai praleisti laiką, nes operacinių sistemų vyksmo sekretumas yra vienas iš įdomiausių IT reiškinių. Tačiau gaila, bet Vidas parašė tiesą – nenusiseka daugumai. Sąlyginai mažai kam įdomus tas požvilgis į gilversmes, verčiau žmonės renkasi popso kryptis. Žinoma, jei ir dėstytojas dar spindi sovietmečio kultūra, tai nenuostabu, kad ne tik žmonės nesusidomi ganėtinai įdomiomis (ir ypač perspektyviomis!) kryptimis, bet dar ir ne vieną kartą akcesoriškai atsiskaitinėja darbus. O perteklinis informacijos brukimas yra daugumai studentų pažįstama situacija, prieš kurią kai kurie randa priešnuodžių, kai kurie visgi pasiduoda. Tiesą sakant, būtent toks n-kryptis informacijos pumpavimas mane ir atsijojo nuo studijų, nes tai yra pragmatizmas ne savo kompetencijų derinimo požvilgiu. o vos ne aspiracijos laiku viską spėti atsiskaityti. Kiekybė != kokybė, tai mato ir psichiatrai, vis dažniau diagnozuodami studentams R40.0 (somnolenciją) ar net R40.1 (stuporą), jau kaip neatsiejamus F32 (depresijos) junkinius. Tas Ievos išsireiškimas apie ligoninę tikrai demotyvuojantis, tačiau preciziškas. Aš taip pat dėl beprotiško darbingumo bei iš to išsivysčiusių problemų pajutau tiek ligoninių, tiek vaistų kvapą, kuriais gydymas dar ilgą laikotarpį nesibaigs.

    Nupučiant niūrias gaideles į Vakarus, norėčiau išvysti studentišką atsakymą, ką reiškia kolokviumas ir kuo jis skiriasi nuo paprasto kontrolinio darbo. Kažkaip su šia sąvoka studentavimo laikais susidurti neteko… Ar čia VK šitaip atsilikęs?

    Nors ir kaip teko Ievą pakritikuoti dėl virtualių pamokų anksčiau, jos požiūris visai žavus. „Tie kurie stoja į informatiką dažniausiai daugumą šių dalykų moka, tačiau modulis labiau skirtas suvienodint pažengusių ir visiškai nieko apie kompiuterius negirdėjusių studentų žinias, kad informatikos studijas tęstų jau kažką žinodami, o ne tuščia galva“ – taip turėjo, turi ir turėtų būti, bet, deja… Kai kam IT paskaita siejasi tik su MS „Office“ paketu, o ne IT srities bendrojo žinių lygio glotninimu. Tai jau visų mokyklų problema, nes ir ne kiekvienoje vidurinėje mokykloje mokytojams aišku, su kuo tos mistinės pamokos metu dera supažindinti, tad kai kurie mokiniai puikiai suvokia ką reiškia MLC, kai kurie nesupranta nei kas tas (S/D)RAM.

    Skaitmeninė logika ir kompiuterių architektūra (pastaroji kryptis kažkodėl pamirštama kai kuriose aukštosiose mokyklose, nors ji itin naudinga) tapačios kaip duona su sviestu ir turbūt Ieva ne vienintelė, kuri susidūrė su šių krypčių tapatumo problema, privertusia iš naujo kloti logikos pamūras.

    Dar vienas klausimas: ar tikrai KTU programuoti pradedama nuo OOP paradigmos ir su kokiomis akcesorinėmis paradigmomis studijų laikotarpiu tenka susidurti?

    Situacija su duomenų struktūrų paskaita priminė cirką už dyką, vykusį VK, kuomet struktūrinio programavimo paskaitų metu reikėjo programuoti OOP. Tai jau antecedentas to, kad pačios aukštosios mokyklos nebežino į kurią pusę žlagstyti kreditus, tad potencialius racionalius sprendinius paslepia materialybės užkulisiuose.

    Komunikavimo pagrindai – vykęs triukas, kurį norėtųsi išvysti ne tik KTU ar VU, nes vis dar jaučiamas po kojomis CV laikų apogėjus (einant laikui jis blanks, ką teigia „kūrybiniai individualistai“ A.K.A kol kas dar vadinamieji pseudomokslininkai, ir su kuriais pats solidarizuojuosi) . Taip pat opus gebėjimas deramai žosti prieš auditoriją – tam, kad neskiepyti stebėtojams klegesio vietoj žinių, ką kai kurie sėkmingai daro kalbėdami patanatominio skyriaus klientų balsu ar atsistoję jiems vieniems suprantama poza.

    Tapatingas triukas yra ir filosofija, kurios tikslui puikiai tinka deklaruota mintis: „Turbūt nauda ir slepiasi tame, kad priversdavo susimąstyti, pagalvoti ir diskutuoti su kitais, lavindavo protą, o ne šiaip atėjai, išklausei ir pamiršai“. Kaip pirštu į akį. Vietoje N+1 gruinos matematikos paskaitų verčiau būtų šiek tiek daugiau pažinties akimojų su filosofija ar bent jau fraktaliniu menu.

    Eilinis klausimas: ar kompiuterinė grafika kaip krypsnis patiko? Asmeniškai man šios krypties paskaitos buvo vienos iš atgrasiausių (nepatiko 3D modeliavimo įrankis) ir į jas bene pirmučiausią kartą atėjau egzamino metu – šiek tiek „pasijutūbinęs“, nors dėstytoja ir akcentavo, kad „jutūbinimas“ nepadės gerai visko įsisavinti.

    Kad KTU reikalavimai tikrai dideli, matosi iš bakalauro darbų lygio. Ir paskučiausia mintis, prie kurios prisikabinu: „Kai kurie bandė užsidirbti ir studijas ignoravo, ko pasekoje visiškai nesusigaudė aplinkoj ir teko perstoti su kita laida arba visai mest“. Čia turima omeny, kad žmonės bandė dirbti bet ką, kad tik užkrutėtų, bet sumojo, jog svarbiau kvalifikuotas darbas ir jo gavimui privalios žinios? Kito konteksto atveju nesutikčiau vien dėl savo aposteriorinės cerkvės, kadangi jau nuo vidurinės mokyklos laikų skęstų IT srities darbuose ir bent jau kol kas vardan geresnės kloties studijų neprireikė.

    Kokios ateities schemos? Koks krypsnis? Ar jau sumojei, kad sveikata aukščiau visko ir griebeisi kažkiek už nuomygio sparnų net kritiniu metu?

    1. Visų pirma, tai labai džiugu, kad toks ilgas straipsnis sulaukė tokio ilgo komentaro!

      Dėl patekimo į ligoninę buvo kaltas kavos perdozavimas, bet dar tą pačią dieną paleido mane namo. Nuo to laiko kavos nebegeriu ir niekam nerekomenduoju. Depresija esu sirgus mokyklos laikais, kažkuriais vienais metais, tačiau ir KTU, trečiam semestre nedaug iki jos trūko. Laimei kažkaip tai ištvėriau ir atsigavau sulaukusi daug įdomesnių paskaitų ketvirtame semestre.

      Aš kiek supratau tai skirtumas tarp kontrolinio darbo ir koliokviumo yra toks, kad kontrolinis darbas yra tiesiog keli praktiniai uždaviniai, kuriuos reikia išspręsti, pavyzdžiui pritaikyti reikiamas formules, pasinaudoti skaičiavimo mašinėle, bet juose nebūna teorinių klausimų. O koliokviume būna daug teorinių klausimų ir retai praktinių uždavinių, kuriuos reikėtų spręsti. Bet dėl šito galiu ir klysti. Paprastai ir nesigilinam kada ką kaip pavadint.

      KTU jau pats pirmas laboratorinis darbas būna iškart su dviem klasėmis, kurių duomenys yra private, metodais, masyvais, funkcijomis ir t.t. Sekančiame laboratoriniame darbe jau būtina naudoti objektų rinkinį. Vėliau būna konteinerinė klasė, dar vėliau įvairūs dinaminiai sąrašai – vienakrypčiai, dvikrypčiai, visokie medžiai, visokios duomenų struktūros ir dar kažkokie velniai. Jeigu gerai atsimenu, dar buvo polimorfizmas, paveldėjimas, bet čia jeigu atsimenu 😀 aišku, gal dar kažko būtent šiuo metu ir neatsimenu. Iš ne C++, tai kaip ir minėjau dar buvo C, C#, Java, Assembly, dar kažkokios antrarūšės (net nežinau ar galima kalbomis pavadint) – matlab, VHDL, gal dar kažkas. Šiuo metu dar turiu PHP. Bet visos jos basic lygyje, be mandrybių. Dabar aišku naujai atėję, mandrybęs jau su C# mokosi, bet vistiek kiek medžiagą žiūrėjau reikalavimai ir ką reikia daryt nepasikeitė beveik. Šiaip nelabai žinau ką reiškia sąvoka „akcesorinės paradigmos“, tai tikiuosi pavyko atsakyti į klausimą.

      Kompiuterinė grafika iš teorinės dalies nepatiko, nes dėstytojas nemokėjo medžiagos pateikti įdomiai. O ir šiaip daugumą dalykų taip ar taip visi žinojo, pavyzdžiui kas yra RGB, arba, kad kai kurios spalvos net su didžiausiu noru negali tarpusavyje derėti. Iš laboratorinių darbų pusės patiko pabraižyt. Kažkaip kai viską perkandau buvo labai lengva, o ir dėstytojas buvo toks šiuolaikiškas, kuris gerbia studentą ir jo laiką, bei nesikabinėja prie sąvokų, nes jam užtenka matyti rezultatus ir kad moki atlikti pakeitimus darbe. Iš 3D modeliavimo turėjome gal tik vieną laboratorinį darbą, kurio metu reikėjo padaryti labai nesudėtingą detalę vos iš kelių įrankių, nes 3D modeliavimui yra skirtas visai atskiras modulis, kurio metu dar labiau gilinasi žmonės į šiuos dalykus. Gaila, kad jo neturėjau, nes 3D modeliavimo kartais laisvu laiku pasimokau. O iš pačios grafikos, aš dabar turiu pasiėmusi modulį „dizaino elementai kompiuterinėje grafikoje“, turėjau laisvų kreditų, kuriuos galėjau panaudot ir panaudojau 🙂

      Taip, dauguma jų tiesiog dirbo bet ką, kad tik pinigų būtų. Kad už tuos pinigus galėtų susimokėti už mokslą ir akademines skolas, nors bent jau aš jų vietoje būčiau tiesiog susitelkus į mokslus ir išvengus tų akademinių skolų.

      Na ir, žinoma, noriu pasidžiaugti, kad jums patiko kai kurios mano mintys, kurias pacitavote 🙂

      Dabar KTU jau man prasidėjo specializacijos mokslai, tai mano tiesiog „multimedijos technologijos“ tapo „multimedijos inžinerija“. Ir aš nežinau, ar mokslai pasidarė daug lengvesni, ar aš tiesiog išmokau mokytis, ar abu variantai, bet turiu daugiau laisvo laiko, kurį šį semestrą bandysiu investuoti į NFQ akademiją, į kurią pavyko sėkmingai įstoti. Taip pat, jau šiek tiek uždarbiauju vesdama paskaitas ar darydama privačius mokymus. Taip sakant, jau pradedu įsivažiuot 🙂

  3. Visai įdomu. Bet geras, Lietuvos universitetuose moko assemblerio? nu įdomiai čia. Ir kaip, ar sunkus tas assembleris? nes mano svajonė jį išmokt, turiu aš ten visokių tutorialų, bet kažkaip sunkiai atrodo jie.

    1. Moko, bet labai minimaliai ir nesigilina į labai sunkius dalykus. Galima sakyti, kad tik supažindina, kad toks dalykas egzistuoja. Plius, programavimo išvis KTU nemoko niekas, o tik duoda užduotį, reikalavimus ir jau turi pats mokytis kaip ją padaryt, kad atitiktų reikalavimus. Todėl, tau tik dėl asemberlio (dėl vieno susipažinimo su asembleriu laboratorinio darbo) tikrai neapsimokėtų stoti ir mokytis 4 metus. Verčiau paieškok internete pamokų ir pasimokyk, o kad mokymasis nebūtų bergzdžias gali sau kokią nors susigalvoti užduotį, ar kelias.

  4. Visu pirma – pradedi kalbeti apie modulius ir issakyti savo nuomone (cia viskas tvarkoj), taciau, kai pradedi apie juos kalbeti pasyviai, sakai, kad kosmosas, pragariskai sunku, nieko nesupranti ir neisivaizduoji kaip praslydai, tai jau visiska nesamone. Kadangi tik i gala viso to tavo lempinio teksto tu pasakei, jog tikslieji mokslai (matematika ir pns.) tau sunkiai sekasi, o paskiau sakai ir kad vos teigiamus pazymius traukei, tai nieko keisto, kad tau sunku. Kadangi tu tiesiog nesimokai. Betkas KTU realiai minimaliai pastangu idejas gali teigiama istraukti, o kad tu giri tik tuos modulius, kurie visiskai lengvi, kuriuose gali nieko neveikti, kuriu lygis yra lyg istojus i kokia ekonomika ar panasu (labai lengvos krypties) moksla, tai tik parodo, kad ne tau rasyti apie modulius ir pateikti sia informacija kitiems asmenims. O ypac tiems, kurie gali netycia cia atklysti svarstydami kur stoti. Kadangi tu nesimokai, esi graziai sakant tik ieskanti moduliu, kur uz rankytes vedzioja ir viska ant lekstutes paduoda, o sunkesniu nekerti visai, tai ir negali nieko realaus aptarineti apie sudetingus ir kompleksiskus modulius. Vien pvz kalbant apie matematika ir kad sakai neisivaizduoji kur ja panaudoti imanoma, parodai, kad neturi jokios kompetencijos ir nemastai galva. Tos pacios matricos sudaro tavo visus ekranus – ir kompo, ir telefono, ir televizoriaus. Be matricu jokio skaitmeninio pasaulio nebutu. Be integralu, tu realiai nieko rimto apsiskaiciuoti negaletum. Konstrukciniam skaiciavimui integralai privalomi! Vektoriai – jau savaime suprantama, kad visur aplink tave reikalingi vos ne skaiciuojant betkoki judejima, jegas ir pns. Tiesiog nesuprantu kaip darzelinoko mastymo zmogus (arba profkes) gali dristi rasyti straipsnius apie rimta moksla. Neisizeisk, tiesiog yra kaip yra.

    1. Labas Ignai, aš pažįstu Ievą asmeniškai ir galiu pasakyti, kad ji jau tikrai nemažai savo srity pasiekusi ir turi geras perspektyvas. Manau, kad dėl sunkių modulių ji rašo taip, kaip yra, kad norintys studijuoti Multimedijas neįsivaizduotų, kad viskas yra labai lengva.

    2. Visų pirma, jei tau atrodo, kad viskuo tik skundžiausi, tai kodėl nebuvo visiškai nei vieno komentaro, kad man sunku kuris nors programavimo modulis (programavimo įvadas, objektinis programavimas, duomenų struktūros, diskrečiosios struktūros, kompiuterių architektūra ir pan.)? Jo buvo tikrai per akis, bet neatrodė tiek sunku, nes buvo aišku kam kuri programavimo kalba skirta ir ką būtent turim išmokti (buvo labai aiškūs modulių reikalavimai).

      Arba apie skaitmeninę logiką ir kompiuterių architektūrą? Sunkūs moduliai, bet diskomfortas kilo nebent dėl to, kad iš pradžių neįsivaizdavau kurioj informatikos vietoj tai stovi (ką galiausiai pavyko vėliau suprast). Ir dėl to, kad moduliai buvo atskirti per dideliu laiko tarpu tarp jų, todėl natūralu, kad kažką jau buvau primiršus. Ir ne man vienai taip buvo, o daugumai buvo šokas atėjus į kompiuterių architektūrą ir pamatyt, kad reikia kažko ką jau beveik visi yra pamiršę.

      Fizika buvo irgi labai sunki, bet skundžiausi, tik tuo, kad dėl vedimo formos (viskas vienu metu), man prasilenkdavo laboratoriniai darbai su teorija, t.y. per laboratorinius darbus turėdavau atsakinėti teorinius klausimus, kuriuos per teorinę paskaitą išgirsdavau po savaitės ar dviejų. Vėliau su fizika 2 tai buvo ištaisyta.

      Apie matematika 1 aš išvis nesakiau, kad nereikalinga ji yra. Netgi priešingai – pasakiau, kad matricų, vektorių ir t.t. man prireikė ir vėliau, todėl gerai, kad buvo tas modulis. Nors aišku, jame medžiagą galėjo pateikti tvarkingiau ir kokybiškiau, kad nereiktų pastoviai kapstyt kur kas yra ir dar bandyt suprast ar tarp pvz 20 puslapių medžiagos yra tikrai kalbama apie tai apie ką ieškau info, nes viskam kam buvo įmanoma jie stengdavosi naudoti visiškai skirtingus pavadinimus ir frazes. Galiausiai tiesiog nustojau naudotis KTU pateikiama medžiaga ir googlinau visko ko prireikdavo. Per praktines paskaitas per daug paviršutiniškai praeidavo viską, todėl dar namie po paskaitos tekdavo kelias valandas sėdėt ir mokytis savarankiškai.

      Dėl matematika 2 sakiau, kad betikslis modulis, nes modulio koordinatorė mums nesugebėjo atsakyti į paprasčiausia klausimą „kam reikalingi integralai?“. Like seriously? Kodėl mums, žmogus, kuris veda paskaitas ir koordinuoja visą modulį paprasčiausiai negali atsakyti į paprastą klausimą? Dabar įsivaizduok, kad jei neatsako į elementarų pasitikslinimo apie modulio prasmę klausimą, ar į kitus klausimus atsakydavo? Ne. Jei nebūdavo aišku, kodėl vieną formulę naudot vienam uždavinyje, kodėl kitą kitame reikia – atsakymo taip pat nebūdavo, nes tiesiog atsakydavo „taip reikia“. Tai apie ką mes kalbam? Tai tada kam reikalingos tokios paskaitos, jei vistiek reikia paskui namie sėdėt tris kartus ilgiau ir mokytis savarankiškai be dėstytojos?

      Dėl lengvų modulių atsiliepiau, kad jie lengvi ir greit praeinami, kad žmonės, kuriems sunku ir nėra laiko žinotų ką galima trumpam nustumt į šoną. Pavyzdžiui, kaip pirmo semestro išvadose parašiau, kad jei kils sunkumų su matematika ir skaitmenine logika, tai komunikavimo pagrindus ir informacines technologijas galima trumpam pamiršt ir galima susitelkt į tuos sunkius modulius. Aišku, gerai jei viską eina tempt, bet ne visada taip gaunasi, todėl reikia kažką aukoti ir tokiu atveju geriau aukoti lengvą modulį nei sunkų.

      Ir išvis stengiausi rašyti apibendrinant kaip daugumai buvo. Jei daugumai buvo sunku su operacinėmis sistemomis, tai taip ir parašiau. Jei daug kam problemų kilo su programavimu, tai taip ir parašiau. Jei daug kam kilo sunkumų su matematika – taip ir parašiau! Ne vien tik iš savo pusės rašiau po galais. Ir rašiau ko galima tikėtis iš atsiskaitymų ar kokio „sunkumo“ modulių, kad neateitų su rožiniais akiniais ir nereiktų paskui po pirmo semestro visko mesti (kaip pas mus iškrito virš 100).

    3. „Tos pacios matricos sudaro tavo visus ekranus – ir kompo, ir telefono, ir televizoriaus. Be matricu jokio skaitmeninio pasaulio nebutu. “
      Pala pala, ponas, aš šiektiek pasimečiau, ar galėtumėte detalizuoti ryši tarp telefonų, televizorių bei kompiuterių monitorių matricų ir lininijinės algebros matricos sampratos. Mano kvailos smgenys nesurišą šių dalykų niekaip (apart tai kad žodis taspats).

  5. Puikus aprašymas. Pats esu trečiakursis šiuo metu multimedijos inžinerijoj, tai viskas šviežia ir atitinka realybę. Oh tie OS’ai!!! 🙂
    Tik gal tegu tokie, kaip Ignas tegu neaiškina kam rašyt, o kam nerašyt. Kaip tik, šios srities studijas puikiai atspindi žmogus, kuris nėra nei kažkoks durniaus voliotojas, nei super gabus moksliukas pasinėręs į visus iš eilės akademinius dalykus. Visiškai normalu ir nėra jokios gėdos sakyt, kad kažkas nebuvo įdomu ar nesisekė. Žmogus, ypač IT srity turi iš studijų pasiimt tą, kas jam įdomu, naudinga, ir kuo daugiau pats bandyti kažką kurti, gilintis. Bendruosius dalykus reikia praeiti visiems, vieniems kai kurie užkabina, kitiems – nelabai. Visumoje, Ievos aprašymas tikrai gerai atspindi daugumos dabar studijuojančių nuomonę, tikrai nėra perdėtai asmeninis.

    Šiaip, dar galiu pridėt, kadangi pirmus du kursus mokiausi informatikos inžinerijos programoje (šiemet perėjau į multimedijas, nes sritis arčiau širdies ir veiklos kuria užsiimu – web frontend’as ir dizainas), tai mes informatikos inžinerijoje vietoje semestro projekto turėjome elektros grandinių teorijos modulį. Sausokas modulis apie elekrą. Per laboratorinius, teko braižyti, projektuoti, bei realybėje sujungti elektros grandines. Laboratoriniai buvo ganėtinai įdomūs, o sudėtingumas priklausė nuo dėstytojo, vieni daugiau, kiti mažiau kabinėjasi gynimo metu. Su teorija buvo „smūgis į paširdižius“, kai nebuvo jokios medžiagos ir informacijos internete, o per paskaitas dėstytojas pasakė „jeigu aš duočiau jums info, skatinčiau paskaitų nelankymą“. Ah cmon, šiais laikais taip dar būna? 😀 Na gal čia tik mes, informatikai, išlepinti.

    1. Tikrai taip, ypač kai IT yra laaaaabai platus, todėl visko išmokti būtų neįmanoma. Na ir nėra prasmės per daug apsikrauti dalykais, kurie yra neįdomūs.

      Ir dėkoju dėl elektros grandinių teorijos modulio aprašymą, galbūt kai kam jis bus naudingas 🙂

  6. Labai įdomus aprašymas. Vienas klausimėlis: C# visiškai pakeitė C++ ar tik su šarpu paįvairino mokymąsį?

    1. C# naudoja visiškai vietoj C++. Bet paliko tokias pačias užduotis, o visokius aprašymus ir pavyzdžius pritaikė C# sintaksei. Na čia bent jau pirmame kurse (ar semestre). Nes vėliau vistiek daugiau visokių kalbų yra, kad universaliau biškį būtų.

  7. Kai kurie moduliai ar dalykai skirti vien tam, kad suteiktu zmogui universitetini issilavinima, ir nereiketu ieskoti prasmes kam kiekvienas dalykas skirtas specialiai. IT plati sritis, ir niekad negali zinoti ko gali prisireikti, kad ir tos matematikos. Matematika apskritai pagrindas vien tik loginiam mastymui skatinti, todel bent jau del matematikos moduliu, tai turetu buti savaime suprantama, kad jie butini. O kad destytojas atejes negali pasakyti kam modulis reikalingas, tai cia irgi kaip paziuresi. Destytojui moka, kad ismokytu matematikos, o ne paaiskintu prasme kam ji bus naudojama. Destytojas nezino ka tu dirbsi baigusi ir ar tau jos reikes, o kad pajuokauja, kad reikia, jog skolos negautum nereikia to labai sureiksminti. Pats mokiausi sustiprintoj grupej ir matematika deste profesoriai, kai kuriuos dalykus moke vien del to, kad skatintu mastyma ir gal but pastumetu nora dometis giliau nei visi, pastumetu eiti savo paciu keliu. Tai tiek. O siaip saunuole, kad pasirinkai IT, merginu ir taip mazai sioje srityje.

    1. Dėl kai kurių modulių sutinku, kad gal nereiktų nagrinėti kodėl jie man turėtų būti reikalingi IT srityje, nes studijuoju universitete, o ne kolegijoje. Bet vistiek mėginau panagrinėti kiek galiu, nes aplink save iš aplinkinių jau nežinau kiek daug kartų esu girdėjus tokius komentarus kaip „nu ir kam tiek daug matkės čia reikia???“ arba „šitas x modulis yra visiškai niekam nereikalingas“, tai manau ir kitose laidose kyla tokių klausimų ir galbūt nors į vieną tokį klausimą pavyks atsakyti su nors viena pastraipa. Dėl klausimo apie integralus esmė buvo sužinoti kam jie išvis naudojami, nebūtinai kam informatikoje, nebūtinai kam MUMS jų reikia, bet kur apskritai pasaulyje jie yra naudojami, nes mums buvo įdomu, todėl tokį dalyką manau dėstytoja/-as turėtų žinoti vistiek, o ne atstumančiu tonu atsakyti taip kaip atsakė, arba pajuokauti ir tada vistiek atsakyti, bet taip nebuvo.

  8. Integralai yra visos matematikos esmė, matematikos galva, o tu teigi kad nereikia integralų betikslis modulis tai tada sakyk kad nereikia informatikui matematikos. Absurdas kažkoks supranti ką teigi. Nekompromituok savęs.

  9. Laba, Ieva,

    Ilga istorija trumpai, atsidūriau tavo blog’e po to, kai perskaičiau straipsnį Delfi portale (ir visus iki vieno komentarus po juo). Pirmiausia norėčiau padėkoti už drąsą ir atvirumą, kuo daugiau tokių žmonių atsirastų, kaip tu, kurie objektyviai aprašytų esamą situaciją, tuo geriau kitiems, kurie galėtų susidaryti bendrą vaizdą, ne tik iš universiteto programų aprašymų, atvirų durų dienų ar pažystamų pažystamų. Dar daugiau, priminei, kokia nuostabi Lietuvos švietimo sistema („kad neturėtumėt matematika 2 skolos“) su visais įmantrumais. Žinoma, ši tema nusipelno bent mažų mažiausiai keletos atskirų kitų straipsnių (per lėtai atnaujinamos švietimo programos, kvalifikuotų ir motyvuotų dėstytojų trūkumas, menkos algos, milžiniški krūviai ir t.t.), tačiau faktas išlieka faktu, kad dauguma studijų programų turi nemažą dalį informacijos, kurios studentas niekada ir nepanaudos ne tik studijų metu, bet ir po jų. Kažkas perskaitęs paskutinį sakinį pradės piktintis ir skambiai pareikštų, kad tai baziniai dalykai, kurių prireiks ateityje, nes kiekvienas edukuotas ir save gerbiantis žmogus turi žinoti tokius dalykus, kaip filosofija, nes tai.. VISŲ MOKSLŲ ESMĖ IR PAGRINDAS.. gal ir taip, bet, jei viskas daroma dėl tik vaizdo, tai kam išvis to reikia. Grįžtant prie komentarų, tai galima susidaryti įspūdį, kad didžioji dalis tų klaviatūros Princų ir Princesių tik ir laukia naujo straipsnio ant, ko galėtų paršokti ir išlieti savo asmininio gyvenimo negandas, nesvarbu ar tai būtų politinis įvykis ar nauja, itin madinga šios vasaros dieta. Nors keletą sykių paminėjai, kad studijuoji multimediją, tačiau, kaip panašu, dauguma net nesivargino į tai gilintis, taip, kad paliekame ultra / uber programuotojus ir jų įžvalgas nuošalyje. Dėl nuovargio, tai kiekvienas studentas turėjo kažką panašaus į viešbučio administratorės rytinį telefono skambutį „Good morning, it’s a wake up call“, kai supranti, kad turi kažką daryti su laiko planavimu, nes anksčiau ar vėliau tokiais tempais užversi kojas, ir tai yra visiškai normalu. Visi šiame taške atsiduriame anksčiau ar vėliau, lieka tik pasidžiaugti, kad padarei tinkamas išvadas. Judame toliau, nemaža dalis komentarų, kad ne savo rogėse. Hmm.. Pirmiausia turi įšokti į tas roges, kad suprastum ar jos tau ar ne, bet, tai daugiau nei natūrali reakcija, kai po poros metų studijų, dairaisi į vieną šoną, į kitą.. ir matai, kad nelabai priartėjai prie tos profesijos, su kuria planuoji sieti gyvenimą, bet ir net ne tame bėda. Bent ~80 procentų (jei ne daugiau) su tuo susiduria, tyliai kenčia, keikdamiesi tuos keturis metus, periodiškai užpildami kiekvieną savaitgalį alkoholio ant sielos žaizdų, vėliau pamėto kepures, išmargina fb sieną su diplomo nuotraukomis ir komentarais „at last“ ir vsio, druzja, po manęs nors ir tvanas. Tačiau problemos išlieka tos pačios ateinančioms studentų kartoms, tad.. tik atsistok, išreikšk savo nuomonę ir greičiau, kas paleis iš ko, esančio po ranka ir pradės stūgauti, kaip tu drįsti, nei sulauksi konstruktyvios diskusijos, o jos, deja, akivaizdžiai trūksta. Asmeniškai atsidariau šį straipsnį, planuodamas keisti profesiją ir mokytis programavimo, tai buvo gana šauni patirtis, kuri tik priminė, kokioje švietimo sistemoje turi kankintis būsimieji specialistai. Kaip ir minėjau, pradžioje, tikrai trūksta tokių žmonių, kurie aprašytų, kas vyksta.. ir po to galėtų išgryninti problemas ir kažką keisti, o ne pasigavus bandos jausmą linčiuoti išsišokusį, tai vien tik įrodo visuomenės požiūrį, kuris toli gražu ne visada sutampa su realybe. Visada lengviau sudirbti su žemių krūva, nei pamąstyti, kad galbūt kažkas iš tikro yra ne taip švietimo sistemoje. O dėl grupelės piktų hater’ių.. šunys loja, karavanas eina.. linkiu sėkmės studijuojant ir ateities darbuose 😉

    1. Ačiū už nuomonę 🙂 Pamiršau kažkaip atrašyt į šį ilgą komentarą, bet geriau vėliau negu niekada 😀 Pastebėjau, kad žiauriai daug pristoja su rožiniais akiniais ir paskui nesupranta, kad reikia stengtis norint pasiekti normalių rezultatų. Tai todėl ir parašiau straipsnį, kad atkreipt į tai dėmesį, kad gal priverst nusiimti rožinius akinius. Žiūrint iš universiteto pusės tai yra daroma viskas, kad tik sulaukti feedback ir ką nors keisti. Daugelis pakeitimų studijose taip ir atsirado, nes netylėjom. Deja, nežinau kokia situacija kitose aukštosiose mokyklose :/

  10. Be galo įdomu buvo atrasti šitą straipsnį ir sužinoti kaip kas keičiasi. Šiuo metu esu antrakursė ( Multimedijos aha aha) nebeturim Fizikos 2 ( deja gręsia fizika 3), taikomosios matematikos, bei dar kelių modulių, o likę šiek tiek kitaip pasiskirstę per semestrus. Tačiau ką pastebėjau, kad operacinių sistemų modulis visiškai nepasikeitęs (likimo ironija – už pusvalandžio bėgsiu į OS perrašymą) perrašymų metu auditorijose vis dar trūksta vietos, o atlikus užduotis gauti minimaliam įvertinimui dėstytojai kerta per kiekvieną kablelį, tikrai būtų įdomus modulis jei ne nesąmoningas kiekis teorinės medžiagos ir vis sunkėjantys perrašymai. Juk mes ateinam perrašinėti ne dėl to, kad tingėjom mokytis, o dėl to, kad nesupratom, nepavyko pakankamai įsigilinti į medžiagą, manau būtų tikrai sąžiningiau jei perrašymai būtų panašaus lygio kaip ir pirmieji rašymai… Labai tikiuosi, kad ateityje bus tobulinamos informatikos studijų programos 🙂

    1. Oi tie OS’ai 😀 daug pas mus degė žmonių. Dalis nesugebėjo nei per tuos perrašymus išsigelbėti ir gavo viso modulio skolą… Tad sėkmės viską išsilaikyt!

  11. Labai naudingas straipsnis, aktualus man. Esu 1kurso studentė Informatikos Fakultete ir tieisog bandau išgyventi. 😀 Psichologiškai tikrai labai sunku, bent jau man. Ir Tu labai teisingai pasakei, kad reikie kovoti už savo nuomonę. Sunkiausia dalis man studijuose yra objektinis, dėstytojas pratybų pasitaikė labai „įdomus“, aišku nuo jo priklauso tik kokie 5% mano žinių, tačiau labai pradžioje demotyvavo mokytis, kuomet klausi ganėtinai svarbių klausimų ir tau atsako: „Galvok logiškai“.Vistiek per prievartą mokiausi. Pastebėjau, kad aplamai, nemoku mokytis. Nes darydamą lab. darbą objektiniam prasedėjau, gėda sakyt, visa parą, niekaip negalėjau suvokti kaip jį atlikti(ir taip buvo daug kartų). Dabar jau pirmam pusmečiui einant i pabaigą, stengiuosi po truputį susitvarkyti, čia tik tai pradžia, o man jau sunku 😀 Ačiū labai už nuostabų straipsnį, kažkaip, tas faktas, kad vėliau tau, kaip minėjai, pradėjo gėrėti situacija, suteikia vilčių ir man. 🙂

  12. Sveiki, perskaiciau jusu straipsni ir galiu pasakyti, kad labai idomiai viska paaiskinot. Siemet istojau i KTU informacines sistemas, norejau paklausti ar studiju pradzioje moko kazka apie programavimo kalbos pagrindus ar iskart eina prie rimto programavimo ir ar labai sunku? Pats programavimo egzamina islaikiau vidutinisku balu(71) ir turiu be galo daug motyvacijos mokytis toliau sioje srityje.

Komentuoti: Hermis Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *